blandijimas

Blandijimas – tai žodžio blandus veiksmažodinis daiktavardis, reiškia silpnumą, apalijimą, jėgos netekimą (dažnai dėl ligos, senatvės, išsekimo).

Pavyzdžiai:
1. Po sunkios ligos jautėsi blandijimas visame kūne.
2. Senatvė atnešė blandijimą ir nuolatinį nuovargį.
3. Ilgas badavimas sukėlė stiprų blandijimą.

Sinonimai: silpnumas, išsekimas, neryžtingumas, apalijimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'blandijimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Blandijimas – tai žodžio blandus veiksmažodinis daiktavardis, reiškia silpnumą, apalijimą, jėgos netekimą (dažnai dėl ligos, senatvės, išsekimo). Pavyzdžiai: 1. Po sunkios ligos jautėsi blandijimas visame kūne. 2. Senatvė atnešė blandijimą ir nuolatinį nuovargį. 3. Ilgas badavimas sukėlė stiprų blandijimą. Sinonimai: silpnumas, išsekimas, neryžtingumas, apalijimas.