„Blakūtotis“ reiškia būti apėmam, užklotam blakėmis (mažais vabzdžiais). Tai veiksmažodis, vartojamas dažniausiai apie augalus, medžius, vaisius ar maistą, kuriuos apsėdo blakės.
Pavyzdžiai:
1. Obelys blakūtavo – obelų lapus ir vaisius apsėdo blakės.
2. Puošnus gėlių krūmas blakūtavo – krūmą apėmė kenksmingos blakės.
3. Senas namas blakūtavo – perkeltine prasme: name buvo daug blakių.
Trumpai:
Tai – augalo/objekto būklė, kai jį apsėdo blakės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.