blaivė|ti, blaivėja, blaivėjo
1. giedrėti, švisti: Dangus blaivėja, daugiau nelis.
2. darytis nebegirtam; imti mažiau gerti svaigalų: Kaimas blaivėja. blaivėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.