birvė

Birvė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šutinimą, šūdą (dažniausiai apie gyvūnus). Vartojamas kaip šnekamoji, vulgari kalba.

Pavyzdžiai:
1. "Arklys paliko birvės krūvą kelio pakraštyje."
2. "Kiaulėde užsipylė birvės."
3. Šnekamoje kalboje gali būti vartojamas ir perkeltine prasme:
"Neklausyk jo, jis kalba birvę" (t. y. nesąmones, niekus).

Trumpai: Birvė = gyvūnų išmatos, šutinys; dažniausiai – žemas, grubus žodis.

Įrašas
Paaiškinimas	Birvė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šutinimą, šūdą (dažniausiai apie gyvūnus). Vartojamas kaip šnekamoji, vulgari kalba. Pavyzdžiai: 1. "Arklys paliko birvės krūvą kelio pakraštyje." 2. "Kiaulėde užsipylė birvės." 3. Šnekamoje kalboje gali būti vartojamas ir perkeltine prasme: "Neklausyk jo, jis kalba birvę" (t. y. nesąmones, niekus). Trumpai: Birvė = gyvūnų išmatos, šutinys; dažniausiai – žemas, grubus žodis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.