Biesokas – tai šnekamoji kalbos forma, reiškianti baisų, siaubingą, nepaprastai blogą dalyką, siaubą, kančią. Dažnai vartojama perpūtimui ar emocijai pabrėžti.
Pavyzdžiai:
1. Kokia biesoka audra praūžė! – siaubinga audra.
2. Tas filmas – tikras biesokas. – labai baisus filmas.
3. Biesoką jis išgyveno. – didelę kančią / siaubą.
Kilmė: Iš slaviškų kalbų (plg. rus. бесовский – „velniškas“), susijęs su žodžiu biešas (velnias, demonas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.