Bičbėris – tai žodis, reiškiantis beprasmį kalbėjimą, plepalą, tuščią žvangėjimą (dažnai apie kasdienius, menkus dalykus). Kilęs iš žodžių „biti“ (mušti) ir „bėras“ (rudas), tačiau dabar vartojamas tik perkeltine prasme.
Pavyzdžiai:
1. Užteks tuščio bičbėrio – imkimės darbo.
2. Sėdėjo ir visą vakarą bičberio pilno.
3. Tai ne pokalbis, o grynas bičbėris.
Sinonimai: plepalai, tuščiažodžiavimas, alkanas šnekėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.