beydiškumas

Beydiškumas – tai savybė būti beydišku, t.y. be reikšmės, be prasmės, tuščias, niekingas. Dažnai vartojama apibūdinti kalbą, veiksmus ar turinį, kuris neturi vertės, logikos ar tikslo.

Pavyzdžiai:
1. Pokalbiuose:
„Jis kalbėjo beydiškus dalykus – apie orą tris valandas.“
2. Veiksmuose:
„Tas ritualas – grynas beydiškumas, jokios praktinės naudos.“
3. Raštuose:
„Straipsnis pilnas beydiškumo, tik tuščios frazės.“

Sinonimai: tuštybė, niekingumas, absurdiškumas.

Įrašas
Paaiškinimas	Beydiškumas – tai savybė būti beydišku, t.y. be reikšmės, be prasmės, tuščias, niekingas. Dažnai vartojama apibūdinti kalbą, veiksmus ar turinį, kuris neturi vertės, logikos ar tikslo. Pavyzdžiai: 1. Pokalbiuose: „Jis kalbėjo beydiškus dalykus – apie orą tris valandas.“ 2. Veiksmuose: „Tas ritualas – grynas beydiškumas, jokios praktinės naudos.“ 3. Raštuose: „Straipsnis pilnas beydiškumo, tik tuščios frazės.“ Sinonimai: tuštybė, niekingumas, absurdiškumas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.