bevardiškumas

Bevardiškumas – tai kalbos reiškinių vartojimas be konkrečios asmens ar daikto nurodymo, dažnai siekiant išlaikyti anonimiškumą, apibendrinti arba pabrėžti veiksmą, o ne veikėją.

Pagrindinės reikšmės:
1. Gramatinė – vartojamos beasmenės konstrukcijos (pvz., netikrieji veiksmažodžiai: lyja, šalta).
2. Stilistinė – sąmoningas veikėjo neįvardijimas dėl:
- Anonimiškumo (Čia buvo palikta laiškas).
- Apibendrinimo (Šalyje statoma daug naujų mokyklų).
- Dėmesio nukreipimo nuo veikėjo prie veiksmo.

Pavyzdžiai:
- Čia kalba apie reformas (neaišku, kas kalba).
- Mane paprašė atvykti anksčiau (kas paprašė – nenurodyta).
- Vakar buvo įvykdyta operacija (kas operavo – paslėpta).
- Šaltai (būsena be veikėjo).

Įrašas
Paaiškinimas	Bevardiškumas – tai kalbos reiškinių vartojimas be konkrečios asmens ar daikto nurodymo, dažnai siekiant išlaikyti anonimiškumą, apibendrinti arba pabrėžti veiksmą, o ne veikėją. Pagrindinės reikšmės: 1. Gramatinė – vartojamos beasmenės konstrukcijos (pvz., netikrieji veiksmažodžiai: lyja, šalta). 2. Stilistinė – sąmoningas veikėjo neįvardijimas dėl: - Anonimiškumo (Čia buvo palikta laiškas). - Apibendrinimo (Šalyje statoma daug naujų mokyklų). - Dėmesio nukreipimo nuo veikėjo prie veiksmo. Pavyzdžiai: - Čia kalba apie reformas (neaišku, kas kalba). - Mane paprašė atvykti anksčiau (kas paprašė – nenurodyta). - Vakar buvo įvykdyta operacija (kas operavo – paslėpta). - Šaltai (būsena be veikėjo).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.