bestogis

bestõgis, -ė. bestógis.

1. kas neturi stogo, kieno kiauri stogai: To bestógio viskas supuvę, visur varva, bėga. Senovės lietuvių žinyčios bestogės, idant saulės gaiviną spinduliai galėtų. įeiti.

2. kas be pastogės: Tokie bestogiai šunes virsta į puslaukinius ir pasidaro pavojingi pačiam žmogui.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bestogis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2022 www.zodynas.lt
Draugai: Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x