Bertranizmas
Bertranizmas – tai politinė doktrina, kuri teigia, kad valstybė turi būti valdoma stiprios, autoritarinės valdžios, dažnai susijusios su asmenine lyderio figūra, pabrėžiant nacionalinę vienybę, hierarchiją ir tradicines vertybes. Terminas kilęs iš Bertrano de Jouvenel (1903–1987) politinės filosofijos, nors pats autorius savo idėjas taip nepavadino.
Pagrindinės savybės:
- Stipri valdžia – valstybė turi būti centralizuota, su nedalomis lyderio galios.
- Nacionalinis vieningumas – priešinimasis ideologiniam ar socialiniam susiskaldymui.
- Tradicijos ir hierarchija – pabrėžiama socialinė tvarka, autoritetas, religinės/moralinės normos.
- Priešprieša su liberalia demokratija – kritikuojamas individualizmas, pluralizmas ir silpna valdžia.
Pavyzdžiai istorijoje:
- Antanas Smetona Lietuvoje (1926–1940) – autoritarinė valdžia, kurianti "tautos vienybę" ir stiprų prezidento vaidmenį.
- Charles de Gaulle Prancūzijoje (1958–1969) – stipri prezidentinė sistema, akcentuojanti nacionalinį suverenitetą ir valstybės stabilumą.
- Salazaro režimas Portugalijoje (1932–1968) – korporatyvinis autoritarizmas, grindžiamas tradicija, šeima, religija ir tvarka.
Trumpai: Bertranizmas – autoritarinis valdymo modelis, kuriuo siekiama nacionalinės solidarumo per stiprią valdžią ir tradicines vertybes, dažnai atsirandantis pereinamuoju ar kriziniu laikotarpiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.