Beribiškumas – tai savybė būti beribiam, neribotam, begaliniam. Tai abstraktus terminas, dažniausiai vartojamas filosofiniame ar poetiniame kontekste.
Reikšmės atmainos:
1. Fizinis ar erdvinis begalybės pojūtis (pvz., beribė erdvė).
2. Psichologinis ar emocinis pojūtis (pvz., beribė liūdesys).
3. Kokybinis neribotumas (pvz., beribė meilė).
Pavyzdžiai:
1. Beribiškos stepės tiesiog praryja žmogų.
2. Jausmai tarp jų buvo beribiški ir gilii.
3. Žvaigždėtas dangus atrodė kaip beribiška tamsuma.
Sinonimai: begalybė, neribotumas, nesuskaičiuojamumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.