Terminas „beraumenis“ reiškia berna, paauglį, jaunuolį, dažniausiai vartojant jį šnekamojoje kalboje ar tarmėse. Kilęs iš žodžių be- (neigimas) ir raumuo (raumenys), t. y. „tas, kuris dar neturi išsivysčiusių raumenų“.
Pavyzdžiai:
- Kaimynų beraumenis jau visą dieną važinėja dviračiu.
- Kai buvau beraumenis, mėgdavau žaisti lauke iki pat vakaro.
Sinonimai: paauglys, jaunuolis, berniukas, vyrukas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.