belaimikis

"Belaimikis" reiškia nelaimingą, vargšą žmogų, dažnai su atspalviu apgailėtino ar menko socialinio statuso. Tai šnekamosios kalbos žodis, artimas "vargšiui" ar "bėduliui".

Pavyzdžiai:
1. Po skyrybų jis liko visiškai vienas – tikras belaimikis.
2. Nepyk, bet su tokiu požiūriu tapsi amžinu belaimikiu.
3. Kaimynas atrodo kaip belaimikis, bet iš tiesų turi šiltą širdį.

Trumpai: Neigiamas apibūdinimas žmogui, kuris atrodo patyrus nelaimių ar nepasisekimo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'belaimikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Belaimikis" reiškia nelaimingą, vargšą žmogų, dažnai su atspalviu apgailėtino ar menko socialinio statuso. Tai šnekamosios kalbos žodis, artimas "vargšiui" ar "bėduliui". Pavyzdžiai: 1. Po skyrybų jis liko visiškai vienas – tikras belaimikis. 2. Nepyk, bet su tokiu požiūriu tapsi amžinu belaimikiu. 3. Kaimynas atrodo kaip belaimikis, bet iš tiesų turi šiltą širdį. Trumpai: Neigiamas apibūdinimas žmogui, kuris atrodo patyrus nelaimių ar nepasisekimo.