Bekiemis – tai žodis, reiškiantis žmogų be kiemo, t. y. neturintį nuosavo namo ar žemės sklypo. Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apie žmogų be pastovios gyvenamosios vietos, valkata, benamį.
Pavyzdžiai:
1. Tas bekiemis vėl nakvojo po tiltu.
2. Seniau jis buvo pagarbus ūkininkas, o dabar – tik vargšas bekiemis.
3. Pasakojimuose bekiemiai dažnai vaizduojami kaip laisvės ieškotojai.
Trumpai: Bekiemis – benamis, valkata, asmuo be nuosavo būsto ar žemės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.