begimtis

Begimtis – tai savastis, esmė, prigimtis (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną).
Pavyzdžiai:
- Ramioji begimtis – apie nuolankų žmogų.
- Žmogaus begimtis – jo charakterio branduolys.
- Šunys savo begimtimi yra ištikimi.

Žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'begimtis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Begimtis – tai savastis, esmė, prigimtis (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną). Pavyzdžiai: - Ramioji begimtis – apie nuolankų žmogų. - Žmogaus begimtis – jo charakterio branduolys. - Šunys savo begimtimi yra ištikimi. Žodis retai vartojamas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.