Bedugnėbė – tai abstraktus daiktavardis, reiškiantis begalinį gilumą, nesuvokiamą gylį ar prasmės/pabaigos nebuvimą. Dažniausiai vartojama metaforiškai.
Pavyzdžiai:
1. Fizinis gylis: Vandenyno bedugnėbė – neįsivaizduojamas gylis.
2. Prasmės stoka: Pokalbio bedugnėbė – tuščias, beprasmis pokalbis.
3. Egzistencinis: Sielos bedugnėbė – vidinė tuštuma ar neviltis.
4. Mokslinis: Juodosios skylės bedugnėbė – erdvės-laiko singuliarumas.
Sinonimai: begalybė, tuštuma, praraja, abyssas (iš gr. „abyssos“ – bedugnė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.