Bebūdis – tai būties nebuvimas, niekis, tuštuma, esamo pasaulio priešingybė. Filosofijoje dažnai siejamas su nebūtimi, materialaus pasaulio ar esaties stoka.
Pavyzdžiai:
1. Filosofinis: "Nuo būties iki bebūdžio – tik vienas žingsnis."
2. Religinis/mitologinis: "Po mirties siela pereina į bebūdžio būseną."
3. Meninis/pratarmė: "Jo mintys sklando kažkur bebūdyje." (reiškia niekur, tuštumoje)
4. Kasdienis: "Po sprogimo vietoje namo liko tik bebūdis." (tuštuma, niekas)
Trumpai:
Bebūdis – nebūtis, tuštuma, niekis; vartojamas filosofijoje, sakmėse, meninėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.