„Bėbti“ reiškia silpną, netvirpantį garsą – tyliai plepėti, murmėti, niūniuoti (dažnai apie vaikus, senus žmones ar pan.).
Pavyzdžiai:
1. Senelė kambaryje bėbavo sau po nosimi.
2. Kūdikis bėbavo lopšyje, kol užmigo.
3. Nebėbek, kalbyk aiškiai!
Pastaba:
Šis žodis vartojamas šnekamojoje kalboje, dažnai su švelniu neigiamu atspalviu (pvz., apie neaiškų kalbėjimą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.