„Basamindis“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis beprotybę, beprotišką elgesį, beprasmybę arba absurdą. Kilęs iš žodžių „beprotiškas“ ir „mindyti“ (minti, glamonėti), nors dabar vartojamas kaip išsireiškimas, pabrėžiantis kvailumą ar nesąmonę.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbiuose:
– „Ką tu čia kalbi? Visas tavo pasakojimas – vienas basamindis!“
– „Nustok, užtenka to basamindžio!“
2. Apie absurdiškus veiksmus:
– „Užuot dirbęs, jis visą dieną basamindžius veikė.“
3. Literatūroje / publicistikoje:
– „Politinės diskusijos dažnai virsta basamindžiu.“
Trumpai: Tai išraiška, kritikuojanti nesąmones, kvailą elgesį ar netikėtus absurdus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.