barkus

Barkus – tai šuns pravardė arba praminimas, kilęs iš lotyniško žodžio bark (lot. latratus – lojimas). Dažniausiai vartojama kaip šunį įvardijantis švelnus, šeimos ar mėgstamas vardas, pvz., poezijoje ar šnekamojoje kalboje.

Pavyzdžiai:
1. Eilėraštyje: "Čia Barkus guli, mano mylimas šuo" (metaforinis vardas).
2. Kasdienėje kalboje: "Barkus, ateik čia!" (kaip šuns pravardė).
3. Literatūroje: Robert Burns eilėraštyje „The Twa Dogs“ minimas šuo Barkus.

Trumpai: tai šuns praminimas, siejamas su lojimu, dažnai naudojamas kaip švelnus ar poetiškas vardas.

• Pavardės: Barkus

Įrašas
Paaiškinimas	Barkus – tai šuns pravardė arba praminimas, kilęs iš lotyniško žodžio bark (lot. latratus – lojimas). Dažniausiai vartojama kaip šunį įvardijantis švelnus, šeimos ar mėgstamas vardas, pvz., poezijoje ar šnekamojoje kalboje. Pavyzdžiai: 1. Eilėraštyje: "Čia Barkus guli, mano mylimas šuo" (metaforinis vardas). 2. Kasdienėje kalboje: "Barkus, ateik čia!" (kaip šuns pravardė). 3. Literatūroje: Robert Burns eilėraštyje „The Twa Dogs“ minimas šuo Barkus. Trumpai: tai šuns praminimas, siejamas su lojimu, dažnai naudojamas kaip švelnus ar poetiškas vardas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.