„Barakata“ (arab. بركة) – palaima, laimė, gausa, dieviškoji malonė islamo kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Palaima:
„Ši savaite mums atnešė daug barakatos.“
(Sėkmės / palaimos)
2. Gausa:
„Nors mažai valgė, maistas turėjo barakatos – visi sočiai pavalgė.“
(Mažas kiekis atrodė neprailgstamas)
3. Religinis kontekstas:
„Ramadano mėnesis kupinas barakatos.“
(Laikotarpis, kuriame dieviška malonė yra ypatinga)
Trumpai:
Vartojama kalbant apie dvasiškai vertingą sėkmę, gausą ar laimę, kuri dažnai siejama su Dievo dosnumu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.