Bankrutka – tai lietuviška žodinė adaptacija iš rusų kalbos žodžio „банкротство“, reiškianti bankrotą arba nemokumą.
Tai teisinė įmonės ar fizinio asmens būklė, kai subjektas negali apmokėti skolų kreditoriams.
Pagrindinės reikšmės:
1. Bankrotas – teisminė procedūra, skirta išspręsti skolas.
2. Nemokumas – negalėjimas vykdyti finansinių įsipareigojimų.
Pavyzdžiai:
- Įmonė paskelbė bankrutką dėl nuolatinių nuostolių.
- Po bankrutkos jos turtas buvo parduotas kreditoriams.
- Kalbos vartosenoje kartais vartojama perkeltine prasme: Jo verslo idėja buvo visiška bankrutka (reiškia „visiškas nesėkmė“).
Trumpai:
Terminas dažniausiai reiškia bankrotą, bet gali būti vartojamas ir metaforiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.