bandurka

Bandurka – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis mobilųjį telefoną. Kilęs iš rusiško žodžio «бандю́рка» (mažasis mobilusis telefonas), kuris savo ruožtu kilo iš prekės ženklo «Bandrich» (populiarūs telefonai LDK rinkoje XX a. pabaigoje).

Pavyzdžiai:
- Naująją bandurką nusipirkau.
- Ar matėi, kur mano bandurka?
- Jo bandurka visą laiką signalizuoja.

Sinonimai: mobilukas, telefonas, aparatas.
Vartojama nekalbinėje, šnekamojoje kalboje, dažniausiai jaunimo tarpe arba pokalbiuose tarp draugų.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'bandurka' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Bandurka – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis mobilųjį telefoną. Kilęs iš rusiško žodžio «бандю́рка» (mažasis mobilusis telefonas), kuris savo ruožtu kilo iš prekės ženklo «Bandrich» (populiarūs telefonai LDK rinkoje XX a. pabaigoje). Pavyzdžiai: - Naująją bandurką nusipirkau. - Ar matėi, kur mano bandurka? - Jo bandurka visą laiką signalizuoja. Sinonimai: mobilukas, telefonas, aparatas. Vartojama nekalbinėje, šnekamojoje kalboje, dažniausiai jaunimo tarpe arba pokalbiuose tarp draugų.