Balsvumas – tai kalbos garsų savybė, kai balsiai skamba aukščiau, šviesiau, švariau (pvz., [i], [e]), o ne žemiau, tamsiau (pvz., [u], [o]). Tai svarbu balsių harmonijai ir garsų kaitai.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalba:
- Balsingesni: i, e, y, ė, uo (gretimi garsai).
- Mažiau balsingi: u, o, a.
Pvz., žodyje „miegoti“ balsiai i, e, o skiriasi balsvumu.
2. Baltų-slavų kalbose:
Balsvumas gali lemti kamienų kaitą (pvz., „eiti“ → „einame“, kur e → ei dėl balsvumo).
3. Suomų, vengrų kalbose:
Balsių harmonija – žodyje gali būti tik balsingi arba nebalsingi balsiai (pvz., suom. „talo-ssa“ (name), bet „käde-ssä“ (hand), kur -ssa/-ssä priklauso nuo pagrindinio balsio balsvumo).
Trumpai: Balsvumas – balsių aukštumo/tamsumo skalė, veikianti garsų derinimą kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.