balandaitis

Balandaitis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailį, nevykėlį, nerangų ar nevikrų žmogų. Dažnai turi šiek tiek švelnų, link pamiežimo, atspalvį.

Pavyzdžiai:
- Nepasakyk jam slapto – jis toks balandaitis, išpleps viską.
- Kaip su tuo balandaičiu susikalbėsi? Jis nieko nesupranta.
- Nebūk balandaitis, padėk man su darbais!

Sinonimai: kvailys, nevykėlis, nerangus, bukagalvis (šnek.).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'balandaitis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Balandaitis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis kvailį, nevykėlį, nerangų ar nevikrų žmogų. Dažnai turi šiek tiek švelnų, link pamiežimo, atspalvį. Pavyzdžiai: - Nepasakyk jam slapto – jis toks balandaitis, išpleps viską. - Kaip su tuo balandaičiu susikalbėsi? Jis nieko nesupranta. - Nebūk balandaitis, padėk man su darbais! Sinonimai: kvailys, nevykėlis, nerangus, bukagalvis (šnek.).