Balalaika – tai tradicinis rusų (ir plačiau slavų) styginis muzikos instrumentas, paprastai trikampės formos, su trimis stygomis. Dažniausiai naudojamas folklorinėje muzikoje.
Pagrindinės reikšmės:
1. Muzikos instrumentas – gaminamas įvairių dydžių, grojamas pirštais arba mediatoriumi.
2. Kultūrinis simbolis – asocijuojamas su Rusijos tradicija.
3. Metoninė reikšmė – kartais vartojama apibūdinti rusų folklorą ar atmosferą.
Pavyzdžiai:
- Senelis grojo balalaika šventėje.
- Ansamblis atliko liaudies dainą su balalaikomis.
- Ši daina skamba kaip balalaikos melodija.
Trumpai: Trikampis rusų instrumentas su trimis stygomis, folkloro dalis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.