balalaika

Balalaika – tai tradicinis rusų (ir plačiau – slavų) muzikos instrumentas, trikampės formos, su trimis stygomis. Dažniausiai naudojamas folklorinėje muzikoje.

Trumpai:
- Tipas: styginis instrumentas (dažniausiai gniaužiamas).
- Forma: trikampė.
- Stygos: 3 (kartais 2 iš jų nustojamos vienu tonu).
- Garsas: aštrus, skambus, ryškus.

Pavyzdžiai vartojimo:
1. Muzikoje:
Ansamblis grojo linksmas balalaikos melodijas.“

2. Perkeltine prasme (simbolizuojant rusišką kultūrą):
„Filme veikėjas, dėvėdamas ushanką ir grodamas balalaika, simbolizavo Rusijos dvasią.“

Įdomybė: Žodis kildinamas iš šaknies, susijusios su žodžiais „baliuti“ ar „baliagoliti“, reiškiančiais „plepėti, skambinti“, kas atspindi instrumento skambesį.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'balalaika' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė