bajoriokas
Bajoriokas – tai istorinis terminas, reiškiantis smulkuosius bajorus (dažnai neturėjusius valdų ar net žemės), kurie dažnai tarnaudavo pas turtingesnius bajorus ar net dirbo žemės ūkyje kaip valstiečiai, bet išlaikė bajorų teises.
Pagrindiniai bruožai:
- Turėjo bajorų kilmę ir teises, bet labai ribotas išteklius.
- Gyveno skurdžiai, kartais net prasčiau už turtingus valstiečius.
- Dažnai tarnavo kaip kareiviai, pareigūnai ar ūkininkai pas didikuosius.
Pavyzdžiai:
1. LDK (XVI–XVIII a.): Bajoriokas, turintis tik nedidelį sklypą, pats arba su šeima dirbantis žemę, bet dalyvaujantis seimeliuose.
2. Lenkijoje: Vadinami szlachta zagrodowa – turėjo namą ir sodą, bet be didesnio turto, dažnai tarnavo kaip karininkai.
3. Karinis pavyzdys: Bajoriokas, tarnaujantis raitųjų kariuomenėje savo kailiu ir ginklu, bet gaunantis atlygį iš didiko.
Trumpai: tai buvo skurdžių, bet laisvų bajorų sluoksnis, buvęs tarp privilegijuotos bajorijos ir valstiečių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.