baigtuvė

Baigtuvė – tai kalbos dalies galūnė, kuri kinta ir nurodo gramatinę formą (pvz., linksnį, skaičių, asmenį, laiką).

Pavyzdžiai:
- Daiktavardis: nam-as (vns. V.), nam-ui (vns. N.)
- Būdvardis: ger-as (vyr. g., vns. V.), ger-i (mot. g., vns. V.)
- Veiksmažodis: dirb-u (esamasis laikas, 1 asmuo), dirb-o (būtasis laikas)

Baigtuvė keičiasi kaitant žodžius (linksniuojant, asmenuojant).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'baigtuve' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Baigtuvė – tai kalbos dalies galūnė, kuri kinta ir nurodo gramatinę formą (pvz., linksnį, skaičių, asmenį, laiką). Pavyzdžiai: - Daiktavardis: nam-as (vns. V.), nam-ui (vns. N.) - Būdvardis: ger-as (vyr. g., vns. V.), ger-i (mot. g., vns. V.) - Veiksmažodis: dirb-u (esamasis laikas, 1 asmuo), dirb-o (būtasis laikas) Baigtuvė keičiasi kaitant žodžius (linksniuojant, asmenuojant).