babylius

"Babylius" – tai žargoninis, šmaikštus terminas, reiškiantis labai jauną kūdikį arba naujagimį, dažnai vartojamas švelniai juokais ar švelninant kalbą (pvz., vietoj "kūdikis"). Kilęs iš žodžių junginio "baby" (angl. kūdikis) ir priesagos "-lius", būdingos lietuvių kalbai.

Pavyzdžiai:
1. "Pažiūrėk į tą mažą babylių – tik porą dienų senumo!"
2. "Kaimynė atsivežė naująjį babylių iš ligoninės."
3. "Kaip mūsų babylius jau moka šypsotis!"

Pastaba: Terminas nėra oficialus, bet paplitęs šnekamojoje kalboje ar šeiminiame kontekste.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'babylius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Babylius" – tai žargoninis, šmaikštus terminas, reiškiantis labai jauną kūdikį arba naujagimį, dažnai vartojamas švelniai juokais ar švelninant kalbą (pvz., vietoj "kūdikis"). Kilęs iš žodžių junginio "baby" (angl. kūdikis) ir priesagos "-lius", būdingos lietuvių kalbai. Pavyzdžiai: 1. "Pažiūrėk į tą mažą babylių – tik porą dienų senumo!" 2. "Kaimynė atsivežė naująjį babylių iš ligoninės." 3. "Kaip mūsų babylius jau moka šypsotis!" Pastaba: Terminas nėra oficialus, bet paplitęs šnekamojoje kalboje ar šeiminiame kontekste.