„Babelis“ yra sutrumpinta arba šnekamoji lietuvių kalbos forma žodžiui „babilonas“, dažniausiai vartojama metaforiškai reiškiant sumaištį, chaosą, triukšmą ar nesuprantamą kalbų maišą. Kilęs iš Biblijos pasakojimo apie Babelio bokštą.
Pavyzdžiai:
1. Susirinkime kilo tikras babelis – visi kalbėjo vienu metu.
(reikšmė: triukšmas, nesisupratimas)
2. Tarptautinėje konferencijoje buvo kaip babelyje – girdėjosi dešimtys kalbų.
(reikšmė: kalbų sumaištis)
3. Ofise po susirinkimo liko babelis – popieriai išmėtyti, visi šaukė.
(reikšmė: chaosas, netvarka)
Trumpai: „Babelis“ = chaosas, sumaištis (kalbų ar situacijos).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.