Avėčia – tai senas žodis, reiškiantis „pragaras, pekla, požemis“ arba kančią, vargą, kankynę.
Dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Į avėčią nusileido požemio karalius. (reikšmė: požemis, pragaras)
2. Tokia avėčia – nei išgert, nei užmigti! (reikšmė: kančia, vargas)
3. Pasakojo, kad avėčioje gyvena velniai. (reikšmė: pragaras)
Sinonimai: pragaras, pekla, požemis, kančia, kankynė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.