auskara

Auskara – tai kalbos garsas, kuris atsiranda ištariant balsę prieš nosinį priebalsį ([m], [n], [ŋ]), dėl ko balsė įgauna nosinį atspalvį. Tai fonetinis reiškinys, dažnas lietuvių ir kitose kalbose.

Pavyzdžiai lietuvių kalboje:
- sąmonė – [są̃monė] (a nosinis prieš m)
- ranka – [raṅka] (a nosinis prieš n)
- trenkti – [treṅkti] (e nosinis prieš n)

Trumpai: Auskara – nosinis balsės garsas prieš nosinį priebalsį.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'auskara' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Auskara – tai kalbos garsas, kuris atsiranda ištariant balsę prieš nosinį priebalsį ([m], [n], [ŋ]), dėl ko balsė įgauna nosinį atspalvį. Tai fonetinis reiškinys, dažnas lietuvių ir kitose kalbose. Pavyzdžiai lietuvių kalboje: - sąmonė – [są̃monė] (a nosinis prieš m) - ranka – [raṅka] (a nosinis prieš n) - trenkti – [treṅkti] (e nosinis prieš n) Trumpai: Auskara – nosinis balsės garsas prieš nosinį priebalsį.