„Aukurys“ – tai šventoji ugnis, židinys, altorius senovės lietuvių tikėjime ir mitologijoje. Tai buvo simbolinė ar fizinė vieta, kur deginta ugnis aukojimams ir ritualams, laikoma šventa, jungiančia žmones su dievais.
Pavyzdžiai:
1. Tikėjime:
Aukurys buvo laikomas dievų buveine, kur degindavo aukas (pvz., javus, gyvulius).
Pvz.: „Kunigas uždegė aukurį ir meldėsi Perkūnui.“
2. Perkėlimas į šiuolaikinę kalbą:
Žodis kartais vartojamas poetiškai ar metaforiškai, nusakant šventąją/uždraustą vietą, židinį ar ištakas.
Pvz.: „Šeimos namai – tai mūsų širdies aukurys.“
Trumpai:
Aukurys – senovės lietuvių šventasis židinys/altorius aukojimams; dabar daugiausia literatūrinis ar simbolinis žodis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.