aukštaĩtis, -ė. rytinės Lietuvos dalies gyventojas; tos dalies lietuvių, kalbančių savo tarme, atstovas: Aukštaĩčio ir žemaĩčio vardą lietuviai praminė ne tautystei, ne kilmei išreikšti, bet gyvenamojo ploto prigimčiai pažymėti. Lietuvių kalbos skiriame pirmiausia dvi tarmi: viena tarmė yra aukštaičių (gyvenančių aukščiau, įkalniau), antroji – žemaičių (gyvenančių žemiau, pakalniau).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.