žirkliúoti, -iúoja, -iãvo.
1. žirglioti 2: Lyg gandras ilgakojis žirkliuoja Jurgis. Svetukai mažučiukai, par kur jūs atjojot? – Par žirklieną žirkliúodami, par pupieną pupeliuodami.
2. žargstyti 1: Ana žirkliúo [ja],
t. y. rietus rodo. Jis atsigulė ant nugaros, pakėlė aukštyn kojas ir jomis žirkliavo.
3. pro vienas kitą kilnotis: Petrutė jau toli, bet dar gali įžiūrėti, kaip žirkliuoja jos trupučiuką kreivos kojos.
4. apsižergti: A moki an arklio žirkliúoti?
atžirkliúoti. atžirglioti 2: Štai, matai, ir aš atžirkliavau gandro kojomis. Atžirkliavo išsipustęs brigadininkas. Į senio sodybą atžirkliuoja trys vyrai.
nužirkliúoti. nužirglioti: Šiaip taip nužirkliaváu į Raseinius! Kol iššokau iš raštinės, jis kažin kur nužirkliavo savo ilgomis kojomis…. Lengvai mestelėjo plūgą į vagą ir linksmas nužirkliavo paskui arklį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.