atžėlimas

žėlìmas. žė́limas.

1. → želti 1: Ant rudenį nebe toks žėlìmas, al’ kolek šalnų nėra, kiek želia. Dabar pats žėlìmas žolės. O tei žė́limas barzdų, eina kaip su šluotums. Plaukus nusikerpa eidamas į mokyklą, i kas ta žė́limas – šitai kaip avinas apžėlęs. [Barzdos] žė́limas pašėlęs, nespė [ja] skusties. O yr žė́limas, jetau, jetau!

2. → želti 3: Tokio žė́limo, tokio pašiūrusio žė́limo tų kiaulpienių – negal beišplėšti, beiškapoti. Ale ir žė́limas, nespėju ravėti. Žolių žėlìmas, nemožna spėt raut.
apžėlìmas. apžė́limas.

1. → apželti 1: Pasiutęs apžė́limas, vagų nematyties. Apžėlimas žemės. Krūmais apžė́limas. Per dvi gniaužtas plikimos – pats skanumas apžėlimo. Du gniaužtai plikumos, apžėlimas be mieros.

2. išaugę plaukai: Ėmė glostyti savo ūsus ir iš abiejų veido šonų užleistą apžėlimą.

3. nešvarumas, purvas: Reikia tuos visus apžėlimùs nugramdyt.
atžėlìmas. → atželti 1: Atžė́limas medžio y [ra] geresnis, lynantie, sningantie pakirsto. Teigiama liucernų savybė – greitas atžėlimas.
įžėlìmas. įžė́limas. → įželti
1. sužėlę augalai: Rugių įžėlìmą nuganė avim.
išžėlìmas. → išželti 1: Šeimininkas kalbą palaiko atsimindamas apie kelio šlapumą, apie išžėlimą šiemet rugių.
pažėlìmas. → paželti
1.
péržėlimas. → perželti 1: Žiemkenčių peržėlimas.
prižėlìmas. prižė́limas. → priželti:

1. Pasiutęs prižė́limas, pražilsi beravėdama. Baisus čia prižėlìmas!

2. Dar neseniai nupjovėm, o jau prižėlìmas tos pievos – ligi kelių žolė. Prižė́limas Ventos, visai užžels tas griovilelis.
sužėlìmas. sužė́limas. → suželti:

1. Sužėlimas – darnus ir tankus kurio nors pasėlio arba bendrijos išaugimas. Pastipęs krūmų sužė́limas, kaip miške gyvena. Pasiutęs daržų sužė́limas. Tokis sužėlìmas, niekap negalì iškirst. Sužėlìmuos žolė kap pasukt.

2. Ūkininkas, įmetęs į dirvą sėklą, sergi su didžiausiu rūpesčiu jos sužėlimą ir jos paskesnį iškerojimą.
užžėlìmas. užžė́limas. → užželti 2: Nebgali atsižinti senų vietų, pasiutęs užžė́limas. Pjovėm žoles žemyn – toks užžė́limas, toks užžė́limas! Kopų užžėlimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atzelimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žėlìmas</b>. žė́limas. <br/>1. → želti 1: Ant rudenį nebe toks žėlìmas, al’ kolek šalnų nėra, kiek želia. Dabar pats žėlìmas žolės. O tei žė́limas barzdų, eina kaip su šluotums. Plaukus nusikerpa eidamas į mokyklą, i kas ta žė́limas – šitai kaip avinas apžėlęs. [Barzdos] žė́limas pašėlęs, nespė [ja] skusties. O yr žė́limas, jetau, jetau! <br/>2. → želti 3: Tokio žė́limo, tokio pašiūrusio žė́limo tų kiaulpienių – negal beišplėšti, beiškapoti. Ale ir žė́limas, nespėju ravėti. Žolių žėlìmas, nemožna spėt raut. <br/><b>apžėlìmas</b>. apžė́limas. <br/>1. → apželti 1: Pasiutęs apžė́limas, vagų nematyties. Apžėlimas žemės. Krūmais apžė́limas. Per dvi gniaužtas plikimos – pats skanumas apžėlimo. Du gniaužtai plikumos, apžėlimas be mieros. <br/>2. <span class="explanation">išaugę plaukai: </span> Ėmė glostyti savo ūsus ir iš abiejų veido šonų užleistą apžėlimą. <br/>3. <span class="explanation">nešvarumas, purvas: </span> Reikia tuos visus apžėlimùs nugramdyt. <br/><b>atžėlìmas</b>. → atželti 1: Atžė́limas medžio y [ra] geresnis, lynantie, sningantie pakirsto. Teigiama liucernų savybė – greitas atžėlimas. <br/><b>įžėlìmas</b>. įžė́limas. → įželti 1. <span class="explanation">sužėlę augalai: </span> Rugių įžėlìmą nuganė avim. <br/><b>išžėlìmas</b>. → išželti 1: Šeimininkas kalbą palaiko atsimindamas apie kelio šlapumą, apie išžėlimą šiemet rugių. <br/><b>pažėlìmas</b>. → paželti 1. <br/><b>péržėlimas</b>. → perželti 1: Žiemkenčių peržėlimas. <br/><b>prižėlìmas</b>. prižė́limas. → priželti: <br/>1. Pasiutęs prižė́limas, pražilsi beravėdama. Baisus čia prižėlìmas! <br/>2. Dar neseniai nupjovėm, o jau prižėlìmas tos pievos – ligi kelių žolė. Prižė́limas Ventos, visai užžels tas griovilelis. <br/><b>sužėlìmas</b>. sužė́limas. → suželti: <br/>1. Sužėlimas – darnus ir tankus kurio nors pasėlio arba bendrijos išaugimas. Pastipęs krūmų sužė́limas, kaip miške gyvena. Pasiutęs daržų sužė́limas. Tokis sužėlìmas, niekap negalì iškirst. Sužėlìmuos žolė kap pasukt. <br/>2. Ūkininkas, įmetęs į dirvą sėklą, sergi su didžiausiu rūpesčiu jos sužėlimą ir jos paskesnį iškerojimą. <br/><b>užžėlìmas</b>. užžė́limas. → užželti 2: Nebgali atsižinti senų vietų, pasiutęs užžė́limas. Pjovėm žoles žemyn – toks užžė́limas, toks užžė́limas! Kopų užžėlimas.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

atžėlimas

#