atžargyti

žargýti, žar̃go, žar̃gė. žargstyti:

1. Žargýti kojas. Dūduok, dūdoriau, būčiau besižargąs. Ką tu atsisėdęs žargais, t. y. tvarsais. Sėda sau, žar̃gos, i viskas, susėdę, ka ben batvinį pasidiegtum. Spurdula, žar̃gos – nenutūrėsi. Žar̃gomos i dainiuojam, kas mums. Nežargýkis – negražu! Ko čia žargáis, ar mes tavo plikų rietų nematėm?! Ką čia žargaĩs be kelnių! Per tvorą negalima jai. lipt, tada vaikas žar̃gos. Tiektai jog tuo visi apsiriko arba apsivylė, jog linksmumu alga arba vadina tai, kas yra ėst, gert, šokinėt, siaust, žargýtis ir kūną savą paleist ant visokių prabangų. | Žirklės žar̃gos, kai kerpi, todė i žirklės. Muno širdis kaip kumelys žar̃gos sodne (smarkiai plaka) . Kelnės žar̃gos, plyšta, o sijonas ne. Bėdos vargai, kol jaunas – besižargaĩ.

2. Per slenksčius žargýti. Tvoras žargýti. Nežar̃gai [vaiko] – neaugs, bus mažutis. Gulinčio žmogaus negalima žargyt, sako, tas žmogus blogai augs ir jam maistas neis naudon. Nemožna žargýt kirvakočio – tėvui rankas aptrintų. Nežar̃gai per šluotą – svečiuos pliurkšėsi. Nežargýk grėblio – rankas trins. Nėščiai moteriai negalima per virvę žargýt. Nežargýk par burokus – neaugs. Pasodinus kopūstus, nereikia žargyt ežių, nes suplyš gūžės. Nemožna gi per ežias žárgyt: nenori gi augt agurkai. Peilius, kirvius, kaltus, ylas ir kitus duriamus, kertamus ir pjaunamus įrankius negalima žargyt – įsikirsi, įsipjausi, įsidursi arba susižeisi. Ant palenkto beržo ne tik ožkos, bet ir ožiukai žargo. Visi žar̃go, niekas nepašeria. Anie tik moka šokinėti, žargýties. Per lauką nesižargyk.

3. pjaunant ar kerpant palikti tarpais ką nenupjauta, nenukirpta: Nešdama avelines žirkles nešlapink, ba žirklės vilnas žargys. Nėr rodų su žirklėm, žargo i žargo vilnas.
apžargýti. apžergti.

1. žergiant pereiti, perlipti: Nemušti karvės apžargyta vytele, sukergus neapsivaisins. | Toks jo ir arimas – apžargýta apžargýta.

2. apskėsti, apžarginti: Kelnes šiaudų prikišk, apžargyk arklį, šermuonelis ir nebjos arklį. Duris jie atdarę, rado jautį ant krosnies apžargytą. | Dambravas apžar̃go ir pravažiuoja. Važiuojame apžargydami duobes, klebėdami, pasikraipydami. apdėti, apstatyti: Ir namai čia savotiški, vieno viršus visas kryžiais geometriškai apžargytas.
atžargýti. atžergti 2: Prietaringi tiki, kad, peržargius kam agurkų ežias, agurkai neužsimezgą; todėl, pamatę ką žar̃gant, priverčia atžargýt.
išžargýti

1. išskėsti į šalis: Išžargýti kojas. Egleles parpjausi, aną teip tiek įsprengsi tokį medelį, išžargysi i paliksi.

2. žingsniais išmatuoti.

3. žingsniuoti.
nužargýti

1. daugeliui apžergti: Rytų upė nužargyta metalinių tiltų.

2. apkėsti. . Čėrkelė [vyno] nusižar̃gė par širdį kaip ainiolas.
pažargýti. žargantis pašokti: Pajuokavimuo [vestuvėse] liūb „vokytį“ pažargys. Kojos kad risavot risavotų bešokant, o taip pasižargýti, tai….
péržargyti. páržargyti. persukti: Pažiūrėk nytis, maž péržargyta.
prasižargýti. kurį laiką žargytis.
prižargýti. netvarkingai priraizgyti: Prižargyta tik, o daugiau nieko nėra.
sužargýti.

1. visus iškėtoti, išskėsti: Sužargai sužargai galus, kūleliukus tuos, ir tada pirmąją eilę šitą padedi.

2. žargstant sutrypti, sumindžioti: Kaimynas su keletu arklių javus sužargė, sumindžiojo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žargýti, </b>žar̃go, žar̃gė. žargstyti: <br/>1. Žargýti kojas. Dūduok, dūdoriau, būčiau besižargąs. Ką tu atsisėdęs žargais, t. y. tvarsais. Sėda sau, žar̃gos, i viskas, susėdę, ka ben batvinį pasidiegtum. Spurdula, žar̃gos – nenutūrėsi. Žar̃gomos i dainiuojam, kas mums. Nežargýkis – negražu! Ko čia žargáis, ar mes tavo plikų rietų nematėm?! Ką čia žargaĩs be kelnių! Per tvorą negalima jai. lipt, tada vaikas žar̃gos. Tiektai jog tuo visi apsiriko arba apsivylė, jog linksmumu alga arba vadina tai, kas yra ėst, gert, šokinėt, siaust, žargýtis ir kūną savą paleist ant visokių prabangų. | Žirklės žar̃gos, kai kerpi, todė i žirklės. Muno širdis kaip kumelys žar̃gos sodne <span class="explanation"> (smarkiai plaka) </span>. Kelnės žar̃gos, plyšta, o sijonas ne. Bėdos vargai, kol jaunas – besižargaĩ. <br/>2. Per slenksčius žargýti. Tvoras žargýti. Nežar̃gai [vaiko] – neaugs, bus mažutis. Gulinčio žmogaus negalima žargyt, sako, tas žmogus blogai augs ir jam maistas neis naudon. Nemožna žargýt kirvakočio – tėvui rankas aptrintų. Nežar̃gai per šluotą – svečiuos pliurkšėsi. Nežargýk grėblio – rankas trins. Nėščiai moteriai negalima per virvę žargýt. Nežargýk par burokus – neaugs. Pasodinus kopūstus, nereikia žargyt ežių, nes suplyš gūžės. Nemožna gi per ežias žárgyt: nenori gi augt agurkai. Peilius, kirvius, kaltus, ylas ir kitus duriamus, kertamus ir pjaunamus įrankius negalima žargyt – įsikirsi, įsipjausi, įsidursi arba susižeisi. Ant palenkto beržo ne tik ožkos, bet ir ožiukai žargo. Visi žar̃go, niekas nepašeria. Anie tik moka šokinėti, žargýties. Per lauką nesižargyk. <br/>3. <span class="explanation">pjaunant ar kerpant palikti tarpais ką nenupjauta, nenukirpta: </span> Nešdama avelines žirkles nešlapink, ba žirklės vilnas žargys. Nėr rodų su žirklėm, žargo i žargo vilnas. <br/><b>apžargýti</b>. apžergti. <br/>1. <span class="explanation">žergiant pereiti, perlipti: </span> Nemušti karvės apžargyta vytele, sukergus neapsivaisins. | Toks jo ir arimas – apžargýta apžargýta. <br/>2. <span class="explanation">apskėsti, apžarginti: </span> Kelnes šiaudų prikišk, apžargyk arklį, šermuonelis ir nebjos arklį. Duris jie atdarę, rado jautį ant krosnies apžargytą. | Dambravas apžar̃go ir pravažiuoja. Važiuojame apžargydami duobes, klebėdami, pasikraipydami. <span class="explanation">apdėti, apstatyti: </span> Ir namai čia savotiški, vieno viršus visas kryžiais geometriškai apžargytas. <br/><b>atžargýti</b>. atžergti 2: Prietaringi tiki, kad, peržargius kam agurkų ežias, agurkai neužsimezgą; todėl, pamatę ką žar̃gant, priverčia atžargýt. <br/><b>išžargýti</b><br/>1. <span class="explanation">išskėsti į šalis: </span> Išžargýti kojas. Egleles parpjausi, aną teip tiek įsprengsi tokį medelį, išžargysi i paliksi. <br/>2. <span class="explanation">žingsniais išmatuoti. </span> <br/>3. <span class="explanation">žingsniuoti. </span> <br/><b>nužargýti</b><br/>1. <span class="explanation">daugeliui apžergti: </span> Rytų upė nužargyta metalinių tiltų. <br/>2. <span class="explanation">apkėsti. </span>. Čėrkelė [vyno] nusižar̃gė par širdį kaip ainiolas. <br/><b>pažargýti</b>. <span class="explanation">žargantis pašokti: </span> Pajuokavimuo [vestuvėse] liūb „vokytį“ pažargys. Kojos kad risavot risavotų bešokant, o taip pasižargýti, tai…. <br/><b>péržargyti</b>. páržargyti. <span class="explanation">persukti: </span> Pažiūrėk nytis, maž péržargyta. <br/><b>prasižargýti</b>. <span class="explanation">kurį laiką žargytis. </span> <br/><b>prižargýti</b>. <span class="explanation">netvarkingai priraizgyti: </span> Prižargyta tik, o daugiau nieko nėra. <br/><b>sužargýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visus iškėtoti, išskėsti: </span> Sužargai sužargai galus, kūleliukus tuos, ir tada pirmąją eilę šitą padedi. <br/>2. <span class="explanation">žargstant sutrypti, sumindžioti: </span> Kaimynas su keletu arklių javus sužargė, sumindžiojo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.