atžaibuoti

žaibúoti, -úoja, -ãvo.

1. žaibui rodytis, blyksėti, plykstelėti: Žaibúoja žaibai, t. y. blykščio [ja]. Toli kur žaibúoja, bet griausmo negirdėti. Vienu tarpu labai lijo, žaibãvo. Dangus apsiniaukės, žaibúo [ja],
būs lytaus. Nuog ryti žaibãv [o],
trinkčiojo, o nelija. Vakare griovė, labai žaibãvo. Žaibas, kai kryžium žaibúoja, baisu. Kad pradėjo žaibúot, perkūnuot, kad pagavo lyt! Žaibãvo nuolat, ale lietus nelijo. Negriaudžia, tik žaibúoja, rūdį krečia. Užeina debesys, teip didelis, teipgi žaibúoja. Labai žaibãv [o] ir labai žmonis degino. Mes, da kai augom, būdavo, teip griaudžia, teip žaibúoja, tai, būdavo, žegnojams. Iš visų pusių žaibavo ir grumėjo be paliovos. Kai žaibuoja, negalima rodyti pirštu. Kuomet Perkūnas botagu pliaukšteli, tai žaibuoja. Žaibúok, žaibeli, trenk, perkūnėli, nutrenk mano vyrelį. Ogi vieną kartą ir žaibavo, ir buvo skaudingas perkūno šūvis girdėtas. Nes kaip žaibas, žaibuodamas nuog vienos šalies, kuri yra padangėms, iki antra …, žiba, taip bus ir sūnus žmogaus dienoj savo. Ale toks skausmas, kad net akỹs žaibúoja. Kur dūšelė randa baiminga, kad zokanas prieš ją žaibuoja, įlandelę pakajingą. Po apačia žaibuoja, ant viršaus kunkuliuoja. Žaibúojas tankiai, nebūs riešutų. Dangus žaibuojas, tviska. žaibus siųsti: Bet kas per aukštai į juodus debesis kopa, tam daugsyk Perkūns žaibúodams liepia sugrįžti. Eikite … ir apžvalgykite sūnų Dievo, ne širdyje amžinojo Tėvo savo, bet ant kelių mergos motinos jo, … ne žaibuojantį ant dangaus, bet verkiantį ir drebantį prakarte. Jis šovė strėles (žiebus) savo ir išbarstė jas. Jis didžiai davė žaibėti (žaibavo) ir išgandino juos.

2. plyksčioti, žybčioti: Pamačiau – ugnis žaibúoja malkose ant kaktos pečiaus. Alijošius važiuoja [per dangų],
tai arkliai, sako, lekia kaustyti packavom, tai ugnė žaibúoja iš jo kojų. Net žaibúoja iš gerklės velniui, akmenį kad graužia. Iš po žirgo kojytėlių ugnelė žaibavo. Ir saulė temė, ir žvaigždės žaibavo. Kazimieras pleškino pernykščius naminės kamblius, skeltuvas žaibavo iki vidurnakčio. Eilė žaibuojančių akmenaičių spinduliavo po jos kaklo. Ugnimi žaibuokit, dalgiai! Vėtrom gausk, daina!. Į vidų inėjo tvirtas, raudonas, dideliais uostais, žaibuojančiomis akimis vyras. [Katės] akys žaibuodavo žalsvai, mėlynai. Arkliai staiga pradėjo prunkšti, ausimis karpyti, akimis žaibuoti. Cimbalas vimbalas visus laukus sulygina, ir žagrelė nešokuoja, ir dalgelė nežaibúoja.

3. tarpais būti ryškiai matomam, švysčioti: Susisiūk kelnes, užpakalis žaibúoja. Kas ten tavo žaibuoja? Bliuskos pažarsčiai žaibúoja (prairę) . Tai jy apsirengė tokia suknele, kad jos visas kūnas žaibuojas. eiti švysčiojant kuo: Duok užlopysiu kelnes, ką čia nuoga rūra žaibúoji.

4. piktai, niūriai žvelgti, žvilgčioti, dėbčioti: Daba greitai, čia mylias, čia jau žaibúo [ja] vienas į kitą. Akim žaibavo iš padilbų. Na, nešam nešam, nes matai, kaip Daugvilienė žaibuoja. Dar trenks…. Raukyki kaktą, akimis žaibuok, kaip nori tik. | Jis degte degė, žaibavo piktumu ir neapykanta.

5. skausmui varstyti, raižyti: Jau kelinta diena žaibúoja čia po pilvu.
kul̃nys žaibúoja. Bėga abudu, kad kulnys žaibuoja.
apžaibúoti. žaibuojant pakenkti: Kad medžiams žydant žiedus apžaibuoja, tą metą vaisiaus nėra. Jei riešutys pajuodęs, tai laumės užkerėtas arba apžaibúotas. Riešutys negeri, kažkokie juodi, apžaibúoti.
atžaibúoti. žaibuojant priartėti: Jau atgriauja, atžaibúoja. Debesys atžaibúoja.
įžaibúoti.

1. žaibui patekti, įsiskverbti: Vakar per audrą į tą lopą įžaibavo.

2. įsismaginti, įsileisti žaibuoti: Naktį kad įsižaibãvo, kad įsigriaudė, kad įsilijo!

3. dažnai smarkiai žaibuoti.

4. nesuvaldyti pykčio protrūkio.
išžaibúoti.

1. kurį laiką žaibuoti: Visą naktį išgriaudė, išžaibãvo.

2. pakankamai žaibavus nustoti.

3. nutrenkti (žaibu), žaibuojant sunaikinti: Kad tave žaibais išžaibúotum!
nužaibúoti

1. žaibuojant nutolti, žaibui nueiti: Užėjo griaustinis ir praėjo, nugriaudė, nužaibavo tyliai į tolumas.

2. sužaibuoti 1: Nužaibãvo be griaustinio. Lietuva kaip žaibas tik minty nužaibúodavo [Sibire]. Bebuvo laukiama, kada tik ūmai plyš, nusigriaus, nusižaibuos, ir jau tikrai stos pavasaris.

3. apžaibuoti: Jei žydint medžiam žaibuoja, tai nužaibúoja žiedus.

4. nuskubėti, nubėgti: Basais kulnais ji nužaibavo į trobą. Ir nužaibavęs viesulu vėl ant kapų. greitai kur atsidurti.
pažaibúoti

1. kurį laiką, kiek žaibuoti: Pažaibãvo, bet negriaudė. Dar vis pažaibúoja. Naktimis pažaibuoja, nugriaudžia perkūnija, rodos, beregint prapliups kaip iš kibiro. Tik pasižaibãvo akyse, kai davė in veidą.

2. žaibuojant, žaibu pakenkti: A jims. šalnos pakenkė, a pažaibãvo?

3. išmarginti žaibo formos raštais: Šalčiai liuob pažaibúos langą, bet šaltinaĩ neliuob užšals.

4. piktai pažiūrėti, dėbtelėti: Tik pažaibãvo akim į mane ir nieko nesakė. Pasižaibúoti akimis su kuo.
paržaibúoti

1. atžaibuoti.

2. labai skubiai atsiųsti, laidais perteikti: Šviežiausiąją žinią … tolraštis … vakare paržaibavo.
prižaibúoti. pakankamai žaibuoti.
sužaibúoti

1. blykstelėti žaibui: Vakaruose sužaibãvo. Kai sužaibúoja, tai matom mes, kur važiuot. Sužaibãvo į akies mirksnį. Rozą pirm jaučių kryžiauniai sužaibavo ir perkūnas dėjo. Jeigu žaibas sužaibuoja kryžiavai, tai tada trenkia, o jei kitaip, tai netrenkia. Kai Perkūnas laižosi, tai tuomet sužaibuoja. I kai tik pirmą [tabokinę] atvožė, labai sužaibãvo. Kai sužaibuoja, akimirksniu pasimato melsvoje šviesoje ir sodas, ir tvartai, ir klojimo kampas. Petriukui akyse prašvito, tartum troboj sužaibavo. Kap po trijų mėnesių atsikėliau iš lovos, tai tik sužaibãv [o] akyse! Paslydau, kaip daviaus in šono, net akỹs sužaibãvo. Akyse sužaibavo, kai jis krito nuo malūno sparno. Susižaibãvo, ir šavė perkūnas.

2. žaibu nutrenkti, sudeginti: Perkūnas velnius sužaibãvo. Kad velnį žaibai sužaibúotum!

3. sublykčioti, subliksėti: Grėtės Karalienės akys sužaibuoja. Iltis sugrieš, sužaibuos apvali akis – vienas šuolis, ir auka paplūdus kraujuose. Sužaibavo Bronislavo akys, duodant ranką mergaitei. Sužaibuodavo tarpais prisiminimas, kaip jai pačiai dažnai rūpėdavo gražiai atrodyti. | Sužaibavo kirviai, supyškėjo lentos, ir institucija griuvo.

4. piktai pažvelgti, dėbtelėti: Sušuko vaikinas, savo juodomis akimis sužaibavęs. Nepatiko svečiui. Sužaibavo akim, nutylėjo lyg nenugirdęs.
užžaibúoti. sužaibuoti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žaibúoti, </b>-úoja, -ãvo. <br/>1. <span class="explanation">žaibui rodytis, blyksėti, plykstelėti: </span> Žaibúoja žaibai, t. y. blykščio [ja]. Toli kur žaibúoja, bet griausmo negirdėti. Vienu tarpu labai lijo, žaibãvo. Dangus apsiniaukės, žaibúo [ja], būs lytaus. Nuog ryti žaibãv [o], trinkčiojo, o nelija. Vakare griovė, labai žaibãvo. Žaibas, kai kryžium žaibúoja, baisu. Kad pradėjo žaibúot, perkūnuot, kad pagavo lyt! Žaibãvo nuolat, ale lietus nelijo. Negriaudžia, tik žaibúoja, rūdį krečia. Užeina debesys, teip didelis, teipgi žaibúoja. Labai žaibãv [o] ir labai žmonis degino. Mes, da kai augom, būdavo, teip griaudžia, teip žaibúoja, tai, būdavo, žegnojams. Iš visų pusių žaibavo ir grumėjo be paliovos. Kai žaibuoja, negalima rodyti pirštu. Kuomet Perkūnas botagu pliaukšteli, tai žaibuoja. Žaibúok, žaibeli, trenk, perkūnėli, nutrenk mano vyrelį. Ogi vieną kartą ir žaibavo, ir buvo skaudingas perkūno šūvis girdėtas. Nes kaip žaibas, žaibuodamas nuog vienos šalies, kuri yra padangėms, iki antra …, žiba, taip bus ir sūnus žmogaus dienoj savo. Ale toks skausmas, kad net akỹs žaibúoja. Kur dūšelė randa baiminga, kad zokanas prieš ją žaibuoja, įlandelę pakajingą. Po apačia žaibuoja, ant viršaus kunkuliuoja. Žaibúojas tankiai, nebūs riešutų. Dangus žaibuojas, tviska. <span class="explanation">žaibus siųsti: </span> Bet kas per aukštai į juodus debesis kopa, tam daugsyk Perkūns žaibúodams liepia sugrįžti. Eikite … ir apžvalgykite sūnų Dievo, ne širdyje amžinojo Tėvo savo, bet ant kelių mergos motinos jo, … ne žaibuojantį ant dangaus, bet verkiantį ir drebantį prakarte. Jis šovė strėles (žiebus) savo ir išbarstė jas. Jis didžiai davė žaibėti (žaibavo) ir išgandino juos. <br/>2. <span class="explanation">plyksčioti, žybčioti: </span> Pamačiau – ugnis žaibúoja malkose ant kaktos pečiaus. Alijošius važiuoja [per dangų], tai arkliai, sako, lekia kaustyti packavom, tai ugnė žaibúoja iš jo kojų. Net žaibúoja iš gerklės velniui, akmenį kad graužia. Iš po žirgo kojytėlių ugnelė žaibavo. Ir saulė temė, ir žvaigždės žaibavo. Kazimieras pleškino pernykščius naminės kamblius, skeltuvas žaibavo iki vidurnakčio. Eilė žaibuojančių akmenaičių spinduliavo po jos kaklo. Ugnimi žaibuokit, dalgiai! Vėtrom gausk, daina!. Į vidų inėjo tvirtas, raudonas, dideliais uostais, žaibuojančiomis akimis vyras. [Katės] akys žaibuodavo žalsvai, mėlynai. Arkliai staiga pradėjo prunkšti, ausimis karpyti, akimis žaibuoti. Cimbalas vimbalas visus laukus sulygina, ir žagrelė nešokuoja, ir dalgelė nežaibúoja. <br/>3. <span class="explanation">tarpais būti ryškiai matomam, švysčioti: </span> Susisiūk kelnes, užpakalis žaibúoja. Kas ten tavo žaibuoja? Bliuskos pažarsčiai žaibúoja <span class="explanation"> (prairę) </span>. Tai jy apsirengė tokia suknele, kad jos visas kūnas žaibuojas. <span class="explanation">eiti švysčiojant kuo: </span> Duok užlopysiu kelnes, ką čia nuoga rūra žaibúoji. <br/>4. <span class="explanation">piktai, niūriai žvelgti, žvilgčioti, dėbčioti: </span> Daba greitai, čia mylias, čia jau žaibúo [ja] vienas į kitą. Akim žaibavo iš padilbų. Na, nešam nešam, nes matai, kaip Daugvilienė žaibuoja. Dar trenks…. Raukyki kaktą, akimis žaibuok, kaip nori tik. | Jis degte degė, žaibavo piktumu ir neapykanta. <br/>5. <span class="explanation">skausmui varstyti, raižyti: </span> Jau kelinta diena žaibúoja čia po pilvu. <br/><b> kul̃nys žaibúoja</b>. Bėga abudu, kad kulnys žaibuoja. <br/><b>apžaibúoti</b>. <span class="explanation">žaibuojant pakenkti: </span> Kad medžiams žydant žiedus apžaibuoja, tą metą vaisiaus nėra. Jei riešutys pajuodęs, tai laumės užkerėtas arba apžaibúotas. Riešutys negeri, kažkokie juodi, apžaibúoti. <br/><b>atžaibúoti</b>. <span class="explanation">žaibuojant priartėti: </span> Jau atgriauja, atžaibúoja. Debesys atžaibúoja. <br/><b>įžaibúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">žaibui patekti, įsiskverbti: </span> Vakar per audrą į tą lopą įžaibavo. <br/>2. <span class="explanation">įsismaginti, įsileisti žaibuoti: </span> Naktį kad įsižaibãvo, kad įsigriaudė, kad įsilijo! <br/>3. <span class="explanation">dažnai smarkiai žaibuoti</span>. <br/>4. <span class="explanation">nesuvaldyti pykčio protrūkio</span>. <br/><b>išžaibúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką žaibuoti: </span> Visą naktį išgriaudė, išžaibãvo. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai žaibavus nustoti</span>. <br/>3. <span class="explanation">nutrenkti (žaibu), žaibuojant sunaikinti: </span> Kad tave žaibais išžaibúotum! <br/><b>nužaibúoti</b><br/>1. <span class="explanation">žaibuojant nutolti, žaibui nueiti: </span> Užėjo griaustinis ir praėjo, nugriaudė, nužaibavo tyliai į tolumas. <br/>2. sužaibuoti 1: Nužaibãvo be griaustinio. Lietuva kaip žaibas tik minty nužaibúodavo [Sibire]. Bebuvo laukiama, kada tik ūmai plyš, nusigriaus, nusižaibuos, ir jau tikrai stos pavasaris. <br/>3. apžaibuoti: Jei žydint medžiam žaibuoja, tai nužaibúoja žiedus. <br/>4. <span class="explanation">nuskubėti, nubėgti: </span> Basais kulnais ji nužaibavo į trobą. Ir nužaibavęs viesulu vėl ant kapų. <span class="explanation">greitai kur atsidurti</span>. <br/><b>pažaibúoti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką, kiek žaibuoti: </span> Pažaibãvo, bet negriaudė. Dar vis pažaibúoja. Naktimis pažaibuoja, nugriaudžia perkūnija, rodos, beregint prapliups kaip iš kibiro. Tik pasižaibãvo akyse, kai davė in veidą. <br/>2. <span class="explanation">žaibuojant, žaibu pakenkti: </span> A jims. šalnos pakenkė, a pažaibãvo? <br/>3. <span class="explanation">išmarginti žaibo formos raštais: </span> Šalčiai liuob pažaibúos langą, bet šaltinaĩ neliuob užšals. <br/>4. <span class="explanation">piktai pažiūrėti, dėbtelėti: </span> Tik pažaibãvo akim į mane ir nieko nesakė. Pasižaibúoti akimis su kuo. <br/><b>paržaibúoti</b><br/>1. atžaibuoti. <br/>2. <span class="explanation">labai skubiai atsiųsti, laidais perteikti: </span> Šviežiausiąją žinią … tolraštis … vakare paržaibavo. <br/><b>prižaibúoti</b>. <span class="explanation">pakankamai žaibuoti</span>. <br/><b>sužaibúoti</b><br/>1. <span class="explanation">blykstelėti žaibui: </span> Vakaruose sužaibãvo. Kai sužaibúoja, tai matom mes, kur važiuot. Sužaibãvo į akies mirksnį. Rozą pirm jaučių kryžiauniai sužaibavo ir perkūnas dėjo. Jeigu žaibas sužaibuoja kryžiavai, tai tada trenkia, o jei kitaip, tai netrenkia. Kai Perkūnas laižosi, tai tuomet sužaibuoja. I kai tik pirmą [tabokinę] atvožė, labai sužaibãvo. Kai sužaibuoja, akimirksniu pasimato melsvoje šviesoje ir sodas, ir tvartai, ir klojimo kampas. Petriukui akyse prašvito, tartum troboj sužaibavo. Kap po trijų mėnesių atsikėliau iš lovos, tai tik sužaibãv [o] akyse! Paslydau, kaip daviaus in šono, net akỹs sužaibãvo. Akyse sužaibavo, kai jis krito nuo malūno sparno. Susižaibãvo, ir šavė perkūnas. <br/>2. <span class="explanation">žaibu nutrenkti, sudeginti: </span> Perkūnas velnius sužaibãvo. Kad velnį žaibai sužaibúotum! <br/>3. <span class="explanation">sublykčioti, subliksėti: </span> Grėtės Karalienės akys sužaibuoja. Iltis sugrieš, sužaibuos apvali akis – vienas šuolis, ir auka paplūdus kraujuose. Sužaibavo Bronislavo akys, duodant ranką mergaitei. Sužaibuodavo tarpais prisiminimas, kaip jai pačiai dažnai rūpėdavo gražiai atrodyti. | Sužaibavo kirviai, supyškėjo lentos, ir institucija griuvo. <br/>4. <span class="explanation">piktai pažvelgti, dėbtelėti: </span> Sušuko vaikinas, savo juodomis akimis sužaibavęs. Nepatiko svečiui. Sužaibavo akim, nutylėjo lyg nenugirdęs. <br/><b>užžaibúoti</b>. sužaibuoti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.