atvara

"Atvara" – tai žemaičių (mažaičių) tarmės žodis, reiškiantis atvirą erdvę, lauką, pievą ar ganyklą (dažniausiai netoli vandens). Artimas bendriniams žodžiams: "pleinė", "lyguma", "pieva".

Pavyzdžiai:
1. Eina avys atvaron ganītis. (Avis eina į ganyklą/pievą.)
2. Prie ežero tyvynojo plači atvara. (Prie ežero tebėra plati atvira vieta.)
3. Senovėj čia buvo vandens atvara. (Seniau čia buvo atviras vandens plotas.)

Pastaba: Žodis vartojamas daugiausia regioninėje literatūroje ar žemaičių kultūroje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atvara' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Atvara" – tai žemaičių (mažaičių) tarmės žodis, reiškiantis atvirą erdvę, lauką, pievą ar ganyklą (dažniausiai netoli vandens). Artimas bendriniams žodžiams: "pleinė", "lyguma", "pieva". Pavyzdžiai: 1. Eina avys atvaron ganītis. (Avis eina į ganyklą/pievą.) 2. Prie ežero tyvynojo plači atvara. (Prie ežero tebėra plati atvira vieta.) 3. Senovėj čia buvo vandens atvara. (Seniau čia buvo atviras vandens plotas.) Pastaba: Žodis vartojamas daugiausia regioninėje literatūroje ar žemaičių kultūroje.