„Atstamantus“ – tai retas, knyginis būdvardis, reiškiantis labai tolimas, nutolęs, esantis toli (dažniausiai apie vietą ar laiką). Kilęs iš veiksmažodžio „atstoti“ (atstumti, nutolti).
Pavyzdžiai:
1. Kelionė į atstamančias šalis užtruko mėnesius.
2. Jo prisiminimai nėra atstamantys – vis dar gyvi ir aiškūs.
3. Istorikai tyrinėja atstamančias epochas.
Sinonimai: tolimas, nutolęs, nuotolus, tolimas.
Pastaba: Šis žodis vartojamas labai retai, dažniau literatūroje ar poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.