atstumti

stùmti, -ia (-a), stū́mė.

1. į [si] rėmus stengtis atitolinti, pajudinti, pavaryti, įkišti: Stùmti į krūvą. Šalin stumti. Kadai valgė košę, ieškojo čirškulio, o dabar stùmia šonan. Ka aš bėgiojau dėl ano, tik stùma šalin. Burtininkė žąsiukus stū́mė par stebulę galiau vieną, kad augtų. Dabar tą akmenį į kalną stumiu, ritu, keliu. Išvedęs arklį sušiauštais plaukais tarp ienų stumia. Vyras tęsia [vežimą],
aš stumiù. Kai ratai įklimpo, musėjo lipt nuo vežimo ir stùmt vežimą savim. Kap stū́mė [akmenį],
tai vieną kraštą atskėlė. Vežimelis su dum ratais, kur žmogus jau stùma. Su tokiu obliu kai obliuoji, tai vienas traukia, o kitas stùmia. I tatai stū́mė pradalges tas to šieno, i tat nešė vandiniu pagal. Kokios puikios avižos: tiktai grūdus stùmk į malką – malkas pristumsi. Stùmk jįjį nuo tilto į vandenį. Sakau, stùmkiat aną par duris lauk. Pradės stùmti, par kits kitą lipti. Dar jie arklį prieš kalną stum̃s. Viena vedas kamarėlėj, antrą stumia seklytėlėj. Ans stumą̃s tas duris, sakąs: – Atdaryk, atdaryk. Parvesdamas namo, stūmiau in karklyną, kad vilkas papjautų, meška sudraskytų. Vėjas toks didelis: einant priešais, stùmia atgal. | Vienodo krūvio jonai stumia vienas kitą. Stumiù stumiù tą mintį apie Janulėlį šalin, o vis mislyju. Nauji žmonės ir nauji įspūdžiai ir nauji jausmai stūmė iš galvos senąsias, toli pasilikusias dienas. Kalbėjo Juza iš lėto, žodį po žodžio stūmė. Seną stumti pastumsi, o gauti neapgausi. Nestumk medį, kol nenukirtai. Kitą stumsi, ir pats įkrisi nestumiamas. Verkė, ašara ašarą stū́mė, kad jai nieko neduoda. Lankas lanką stùmia Daugėliškin (vienas paskui kitą važiuoja) . Neturiu noro nė dirbt – tei kai šaltą vandenį nu burnos stumiù. Stumia nuo savęs riebų kąsnį, pats nieko neturėdamas. Dievas davė rankas ne stùmt, bet imt. Nė vienas nestuma nu savęs.
stumtinaĩ. Dampį par tiltą stumtinaĩ parstūmėm. Uždaryk duris stumtinaĩ. Prigirdė prirydė, stumtinaĩ pristūmė skaninių. Vienas ant kito stumias. Grįžom atgal, ba sniego daugybė, kelias iškeltas, arkliai vienas in kitą stumiasi. Stùmas stùmas kaip du ožiai an tilto. Gi dviratį stumíesiesi (stumies) ir veži tą pieną. tam tikru rankos judesiu sviesti rutulį ar kelti svorį. pykinti, versti vemti: Nesinoria valgyt – stùmia atgal.

2. bakstelėti, stuktelėti: Pati stūmė jam į kuprą, nedaleido nė prie ponios prisiartint. Ka stū́mei – kai metinis buliukas.

3. kišti į ką: Skląstį, kištuvą stùmti. Stùm savą ranką manuos nastruos. Ir kuo daugiau širsta, tai šitą pagalį šonan stùmia [meškai]. Jaunavedžiai turi kartum vandenin stùmt rankas. Šitas jau su kartele šitą bradinį stùmia jau vandenin, kad giliau ažeidinėt. Į savo kešenę tik stùma piningą. Pelai reikia kiaulei lazda stùmt (nenori ėsti pelų) .

4. primygtinai reikalauti, varu varyti ką atlikti, spirti, liepti, raginti: Stùmti eiti, važiuoti. Stùmti namo. Nevejami, nestumiamì išvažiuosim. Mani stùmdavo su juo šnekėt, kai jis supykdavo. Mes juk nèstumiam su prievarta valgyt. Aš gi jo nestū́miau, pats an manęs užbėgo. Našlė visada savo dukterį čiūliodavo, o podukrę stùmdavo, kur darbas sunkesnis. Aš tą vieną duktelę turiu, ir tą labai toli stumiù. Pasiūgėjai vaikas – i stùmia ganyt. Prie darbo jį visada stumtè stùmk. Bronys diena dienon stū́mė [arklį] ir ažvarojo (privarė) . Reiks jau mirt, kelinta eilia (karta) jau stùmia.

5. būti ko skatinamąja priežastimi: Kaip gyvenimas stums, taip eisiu. Praktiniai uždaviniai stūmė į gilesnius lietuvių kalbos, jos struktūros, išraiškos priemonių tyrinėjimus. Visa ekonominės raidos eiga stūmė prie baudžiavos panaikinimo. Kas juos – bėda, vargas stùma (gerai, be rūpesčių gyvena) ?!.

6. neleisti, trukdyti egzistuoti, gyventi, būti kurioje vietoje: Dviem porom ėmė darytis ankšta vienoje gūžtoje; viena kitą ėmė stumti, visiškai lygiai taip kaip paukščiai ar gyvulėliai. Ir anus pradėjo stùmti atgal, i parstūmė jau, ir išejo visai vokytis iš čia šalin. Stùmti priešą. Stùmti ką iš smuklės. Stùmia iš namų i mane jau [vaikai]. Stùma tėvus į kūtę – tokie laikai. Ciecorius nuo sostų stumia vienu pabraukimu tik plunksnos, be kovos. Mus stumia iš to svieto.

7. stengtis, kad kas patektų į kokią (ppr. nemalonią) padėtį, būseną: Įvykdykite sąlygas – nebestumkite krašto į socialinę katastrofą. Patys tėvai stūmė mergaitę į purvyną, ir nebuvo kaip ją gelbėti. Stumsiu bernelį į turmą, mesiu kepurę į purvą. Tus tiktai žodžius išrenkatės, kurie jumis visu geriausiai stuma į prapultį. Top privedė, kur vėjai tūlų jų pageidimų juos stūmė ir varė. Dideli turtai į pragarą stumia. Nuo vilko gindamas, an meškos stumia. Regi, kad skęsti, dą giliau stùmia.

8. atidėlioti vėlesniam laikui, vilkinti, tęsti, delsti: Nebstùmk toliau [vedybų],
imk kokią mergikę. Jis tą šventę stùmia toly [n]. Vis stùmiam tolyn, da nenešam pieno [į pieninę]. Stumia tolyn diena po dienos kai smertį. Tas reikalas vis taip stùmias tolyn. Vasara nuo vasaros stùmias, vis tas pats, neiškelia [iš namų]. teisintis: Tum stumýs, ka svetys yra, i nedirbi.

9. kuo nors atsispiriant varyti: Valtį stùmia su prysais. Pasiėmiau dvi lazdas, tiek stumiúos, tiek skubinu. [Pingvinai, ] žengę keletą žingsnių, atsigula ant ledo ir šliaužia tolyn, panašiai kaip rogės, stumdamiesi sparnais ir kojomis. O jis daba plauks: plaukė, plaukė, stū́mės, kol lankose buvo vandenio. Tai mudvi ir stū́mėmos ir su irklais, ir su vairu, ir su žėgliu. | Šėpis stùmias nuo krašto. Laivas sunkiai stùmiasi.

10. sunkiai, pamažu eiti, vykti, važiuoti: Rudens metas, kelias išmaltas, purvas. Ne tiek važiuoji, kiek stumiesi per molynes. Išsiklausė jo namų ir stūmės į tą pusę. Jai vis rodės, kad eilė prie prekystalio stumiasi į priekį labai pamažu. Kelias blogas, tai stū́miaus stū́miaus, led parsistūmiau namo. Ana su vežimiuku stùmas – jos dagi mažutis. Būdavo, suvažiuoja bent keli, laužus kūrena, paskui stùmiasi tolyn. Kur stumíes tep vėlai? [Svietas] pulkais stūmėsi daboti ženklų. Teip ir stùmias gyvenimas.

11. vargingai, nuobodžiai gyventi, gyvailioti; šiaip taip leisti laiką: Šiap tep gyvenam, dienas stùmiam, ir gerai. Stumù dienas, láuku išvažiuoti. Darbų nė [ra],
teip i stùmiam dienas po namus šilto [je] gryčio [je]. Stùmam diena po dienai – vis arčiau in smertį. Čia metą kitą gali da stùmt. Taip stumia metus po metų, belaukdamas geresnio užderėjimo. Stumu metus kaip atbulus ratus. Stumk metus kaip žydas ratus. Stumti tą gyvenimą, ir tiek. Teip ir stùmiam laiką. Mes turim stumtis. Stumiúosi po truputį. Visas jo turtas buvo trys asilai, su tais gabeno iš miško malkas į miestą ir stūmėsi šiaip taip. Juk jis čia pusbadžiu stūmėsi. Stumies žmogus diena iš dienos, ir gan. Ir mūsų nuobodus gyvenimas: stùmiamės diena po dienai, ir tiek. Da pieno pasitraiškom, mėsos nusiperkam – i stùmiamės. Gyvenu viena, stumúos. Pensiją gaunam, sẽniai galiam stùmties. Su šimtu rublių gali porą mėnesių stùmtis. Tiek žvakių turėdamas, gali stùmties valandą. Stùmsiuos kavalieriu. Va teip stumúos po truputį, ir gana. Už verpimą gaunu, už nerinius – taip i stumúos. Kol kas da stùmas šiaip teip. | Blogai mokos, tik tik stùmas iš klasės į klasę. be darbo būti: Ką čia labai dabar ir bedirbsi, teip stumamės apie namus. blogai ką atlikti: Ana stū́mė tik. žinojo, ka vis tiek iškiš iš aštuonių.

12. nemaloniai nuteikti, atgrasyti: Šešiavilkis rado Vidmante nemaža ir tokių dalykų, kurie nuo jo stumtinai stūmė.
aklù stùmtis. veržtis jėga: Aklu stumiasi viens vieną.
ãtbulas stùmiasi labai nenori: Vaikas stùmas ãtbulas nu tos kankolputrės.
dum̃blą stùmti su pečiaĩs. sunkiai gyventi, vargti: Žydas visada gerai gyvena, o mūsų žmogus dum̃blą stùmia su pečiaĩs.
neĩ tráukt, neĩ stùmt; .
stùmk [ir] tráuk; . Nieko pats nepadaris: tik stùmk ir tráuk, stùmk ir tráuk. Kad jis tai stùmk tráuk – nieko pats neatsigodo. Su juo sunku – visą laiką stùmk tráuk. Toks stùmk tráuk, užtat i žmonos ilgai nerado.
su grė́bliu stùmti. Avėčių šįmet būs daug – galėsi su grė́bliu stùmti. Motriškų, mergų galì su grė́bliu stùmti! Tura piningų, galì su grė́bliu stùmti.
antstùmti, añtstuma, antstū́mė. užstumti 1: Antstumtas.
apstùmti, àpstumia (àpstuma), apstū́mė.

1. stumiant apipilti, apkaupti iš visų pusių: Stovi [namas] vos ne gatvės vidury, buldozerių apstumtas žemėmis ligi pusės apatinių langų. Apstumk valksną su tremtuvu ir išbalduok su balduška vandenis.

2. apmauti: Anas maišu galvą apstū́mė ir in kaklo ažurišė. O viedma ragina kiauline skūra apsistū́mė ir važiuoja.

3. didumą (darbų) nudirbti: Lauko darbus jau apstū́mėm. Truputį apsistū́miau su darbais. Šiemet gal niekas neatvažiuos šventėm, mes vieni kaip apsistùmsme (apsieisime), teip bus gerai.

4. aplenkti: Jin mane apstū́mė su darbais.

5. apgauti: Ans y [ra] jau kelis kartus apstū́męs muni – aš ano netiku. Ko tu nosį kiši, kur nereikia, paregėsi, kap liksi apstùmtas.
akìs apstùmti (kam) apgauti: Tau jau akìs apstū́mė, tai nieko neregi.
atstùmti, àtstumia (àtstuma), atstū́mė.

1. stumiant nutolinti: Nu krašto atstumiu pergą (laivą). Paėmė šimtą markių, tris šimtus atstū́mė. Nenorit gražumu, teismas atidalins, – išpoškina Kazys ir, atstūmęs valgį, pakyla nuo stalo. Tokia kiauliotė nedora: visada kitas atàstuma nuo lovio. Kas par arkliai, kad tuščių ratų neàtstuma. Inėjęs ing vieną laivą, kursai buvo Simono, prašė jį, idant maž atstumtų nuog krašto. Tada ateidavo piemenys bei atstumdavo jas [nuo šulinio]. Ko gi prašo: idant luotą truputį atstumtų̃. Vokiečiai eina, – dingtelėjo ūkininkui į galvą, bet atstūmė pirmąją mintį. Neatstumiamas miegas juos apniko. Nuo krašto stùmtis, atsistùmti. O po valandos ar dviejų nuo kranto atsistūmė pirmos valtys. Adomas atsistūmė su visa kėde nuo stalo.

2. stumiant atvežti: Tik staiga matau – nuo didžiosios gatvės kažkoks vyriškis atstumia ratukus, o juose sėdi žilas senis. Vežimaitį turia atsistū́musios, obuolius pardavinė́ [ja]. Su vaiku atsistū́mė (vežimėlyje atsivežė), sako, mat žmonių pilna – sunku pravažiuot.

3. stumiant atidaryti, atsklęsti: Atstùmk duris užsklęstas. Atstùmk aukštinį. Tą langą atstùmk i išleisk tą bitelę. Durys atstùmtos, ko neini?! Nuleku ten, duris atstū́miau jaujo [je]. Atsistùm' duris! Svečias pats atsistumia į šalį tvorinius vartelius. Atsistū́mė duris, aždarė i nubėgo bėgina namo. | Atsìstumia dūminės pirkios langelis.

4. priversti pasitraukti. Laukiam – lenkai atstū́mė [mus] toliau.

5. atmesti, nepriimti, atsižadėti, atsisakyti, paniekinti: Dabar aš nebenoriu veidmainiauti, ir todėl tiek tik pasakysiu tau: neatstumk mano pagalbos. Viešpats regi: tu pats atstūmei ištiestą tau ranką. Mes neatstū́mėm tėvų. Atstū́mė mane, paliko, o prieg jo vaikais buvau. Negerai padarė [operaciją],
i nu savęs atstū́mė – važiuok savie! Par tą didelį gobšumą visas gimines nuo savęs atstū́mė. Jis rublio neàtstumia. Atstumdamas nepataisysi žmogaus. Jį kartu su kunegaikščiu Svidrigalu žemaičiai nu savęs atstūmė. Mažų nuog meilės savo notstumia. Kalbu tada, atstūmėgu Dievas savo žmones? Ir tapo atmestas (atstumtas) nuog žmonių. Nė vienas nuog jo neest àtstumiamas.

6. nemaloniai nuteikti, atgrasyti: Atstumiąs, bodus, grasus. Ji ma [n] tokia àtstumianti. Kas negražu, bjauru – atstumia. Jo negalėjai pavadinti nei simpatišku, nei atstumiančiu.
atstumiamaĩ. Atstumiančiai (atstumiamaĩ) abuojas.
àtstumiančiai. Aišku, ji nebuvo graži, bet negalėjai pasakyti, kad ji atstumiančiai negraži. Toji moteris nebeatrodė tokia atstumiančiai nemaloni.

7. šiaip taip atlikti, atbūti: Stinga darbo rankų, žmonės kartais iki vėlyvos nakties užsisėdi, kad tik skubiausius darbus atstumtų. Su tuo gėreliu atstūmėm mašino talką (pavaišinom talkininkus) . Nedaug tu ituom meitėliu atstùmsi. Gerai padirbt jam nesvarbu – bile tik atstùmt. Padaryta, kad tik atstùmt nuo savęs. atiduoti skolą, atkišti: Gavę pinigų, šiaip taip atstūmėme skolas.

8. šiaip taip praleisti laiką, pragyventi: Šiaip taip atstū́mėm dieną, i gerai. Bile atstumia dieną, ir tiek. Tą žiemą lig Kalėdų reik atsistùmti (išgyventi) .

9. atitolinti: Keistas padaras – žmogus: bet kokia kaina nors dienai atstumti mirtį. Kaip tik tuo laiku Dievas davė judviem dukterikę – sveiką, gražią ir ėdrią rėksnelę – ir kuriam laikui atstūmė visas šmėklas. pašalinti: Atdavei kaltybes – atstū́mei vieną bėdą nuo galvos. Pinigais visas bėdas atstùmsim. Jau nežiūrėk, ar išeis [tokia dalia],
ale bi bėdą tik atsistùmsim!

10. atgabenti, jėga atvaryti: Kaip plunksną maišą atstū́miau. Pagerbti darbinykai: šešios – keleivine atàstumia. Paki atstū́miau namo [girtą sūnų],
be sveikatos likau.

11. sunkiai, lėtai atvykti, ateiti, atvažiuoti: Vos atstū́miau. Ir anas, nor vižla, ale delto atsistū́mė. Kada tamsta atsistū́mei? Dvylikoj valandų Viktaras ir atsistū́mė. Lig kryžkelės būta atsistùmta mašinos, bet toliau nebevažiuota. | Jei atsistùms vokytys, būs mums blogai.
nuo rañkos (nuo rañkų) atstùmti atsikratyti (nemėgstamo darbo): Anai by tik nedirbti, by tik nu rankų atstumti. Kad tik nu rankos atstumti – tokie batai.
įstùmti, į̃stumia (į̃stuma), įstū́mė.

1. stumiant įvaryti, įgrūsti: Ižvarau, įvarau, įstumiu. Vaikas vaiką į balą įstū́mė. Darydavo tris didelius, vos į krosnį įstumiamus kepalus. Įstūmusi viešnią į kambarį, Karalienė taip pat dingo. Ana itą mergiokaitę anstū́mė upėn. Kol įstūmėm laivelį [į jūrą] su nugaroms, žvejas ir nuskendo. Tą salymą pečiun iñstumi. Pautienę pečiun iñstuma, ir ana iškepa. Ka ana movė anam į kuprą – dvilinką į tą keleivinę įstū́mė. Nakčiai įstùmk arklius į aptvarą. Nulūžo ližė – neturėsiu kuo nė duoną į pečių įstùmti. Uždenk katilą dugniu ir instùmk pečiun. Kvailys šiaip taip įstūmė ožką į savo gurbą ir uždarė. Ažu tokį žodį tėvas jį įstū́mė marios [na]. Stumtinai įstū́mė šaltis į trobą. Tarpu durų insistū́mė tą šunį ir kirpo. įvežti: Sušnioris (sulis) Petru [i] šieną – paliko [uorėse],
neįstū́męs daržinėn.

2. įkišti: Bijau instùmtie koją balon. Aš jam. instū́miau ranką gerklėn. Ana kap razsižiojasi, tai varną instumtái. Šaltan vandenin kap į̃stumi kojas, tai tep lengva pasidaro. Į bačką tave žada įstùmt, į ežerą ketina įmęst. Mane maišan instum̃'. Tas senis padėkavojo už skilandį, instūmė in krepšį ir išėjo. Įstūmęs raktą ing dures, žiuburį užgesino. Ir aš pati jam dešim rublių instū́miau. Vaikai paaugo, tarp žmonių reikia jiems būti, tikrų žmonių, gal ir į mokyklą aukštesnę pasiseks kurį įstumti. Įstumamì tėvų į darbus vaikai karts labai nusimina, nenora. Dabar jaunimas į proftechninę įsìstumia ir dirba.

3. priversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje ar būsenoje: Ko ta meilė nepadaro! Atneša laimę, bet kartu ir į vargą įstumia! Tik nuleidai, motinėle, už didžio girtuoklio ir instū́mei in vargelį an viso amželio. Ir įstū́mei mane jauną kaip į purvynėlį. Aitvaras ir deivės ing peklos ugnį gal įstumti. Įstūmė ing kitus visus klajojimus. uždaryti (į kalėjimą): Vienus iš savo žemės ištrėmė, kitus į kalinį įstūmė. Vaikiną instūmė in kalėjimą.

4. kuo atsispiriant įsivaryti: Įsistū́miau pačian vidurin upės (valtyje su kartele spirdamasis) .

5. sunkiai įeiti: Įsistūmė į trobą aukštas žmogus.

6. pridergti: Įstū́męs į kelnes parejo. Vaikine, visi įstū́mė į kelnes, kai virves užnėrė!
liežùvį įstùmti išplepėti: Kažkas liežùvį instū́mė.
išstùmti, ìšstumia (ìšstuma), išstū́mė.

1. stumiant išvaryti, pašalinti iš vidaus: Išstumk iš stubos girtuoklį. Išstū́mė až durų. Išstūmė su visais rėmais [langą]. Motina aną išvedė, išstū́mė par duris anč gatvės i rėka atsisėdusi. Kaip jau anie paaugo, biškį kiek didesni, anie nebsutelpa tame lizde, ìšstuma kits kitą laukon. Buvus būč, par duris girtą būč išstū́mus. Jį par duris išstùmsiu. Varto, pašio [ja] tus plaukus, iš veidrodžio neišstùmsi. Jeigu į akį įkrinta koks šapas, tai vėžio girnikės ìšstumia. Toks didelis [akmuo],
kad vienas iš ratų tik tik ką išstūmė. | Buldozeriai išstū́mė tas žemes, i pasidarė prūdas. Susitraukus širdžiai, iš kairiojo skilvelio kraujas išstumiamas į aortą. Cinkas išstumia varį iš vario junginių. Kokis čia vištų dėjimas, kada ne kada išstuma po kiaušineliui. Išsistū́mėm tą mašiną palengveliais, ka nepajustų kas. Išsìstumiu aš jį iš pirkios. Išsistum̃s [skardinės] dugnas.

2. stumiant padaryti: Išstū́mė traktorium kelią in ežerą (išvalė sniegą) .

3. daryti, kad būtų išlindęs, iškišti: Gaspadorius atdarė langą ir triskart galvą ìšstumia oran. Ìšstumia akį iš galvos [skausmas]. Kelnių keliai išstumtì (išduobti) nuo nešiojimo. išskleisti, išleisti: Karpytalapis pavasarį išstū́mė nekarpytą lapą. Ilgai trunka, kol jis ìšstumia tuos žiedus.

4. atskirti iš kitų tarpo, išsiųsti, išleisti, išvyti: Mane iš darbo išstū́mė. Šiandie daug išstū́mė (iš ligoninės išleido) žmonių. Staiga ji pasijuto išstumta iš savo žmonių tarpo. Kad toj Ona išstūmus iš namų (ištekinus) . Nori nenori ìšstumia už vyro. Seseriai kad davė kokią karvelę, tai davė, kad nedavė, tai ir tep išstū́mė. Vaikas juk išstū́mė iš grinčios mane! Oi močiute! Kam žadėjai man' už girtuoklėlio? Ir išstūmei ant vargelio, ant viso amželio. Melskit tada Viešpatį pjūties, idant išstumtų darbinykus ant pjūties savo. Žmogų iš linksmybės rojaus išstūmė. Ir anys buvo išstumti (ištremti) nuog faraono. Ižstū́mė iž dangaus. Ižstums iž anų amžinų linksmybių. Jau vaikus išsistū́miau. Močia laukia, kad tik greičiau išsistum̃t (ištekėtų) . išginti, išvaryti (į ganyklą): Iš tvarto išstū́mei gyvuolį, i gerai. Bandą greit laukan išstūmė. sunkiai, lėtai ištarti, pasakyti: Negaliu važiuoti – vos ne vos išstūmė pro lūpas tuos kelis žodžius Elzė.

5. sunkiai parduoti, iškišti: Gal kokį jaučioką išstùmsiu – vė koks šimtelis. Jis pirkliškai išstumia pirmiausia prastą žaliavą. | Da šį mėnesį mažu tą pieną išstùmsiu (išteksiu parduoti) .

6. pašalinti, panaikinti: Palengva šviesa nugali tamsą, o šiluma išstumia šaltį. Kurį laiką naujovė egzistuoja greta seno kalbinio reiškinio, o paskui, jei prigyja, išstumia jį. Kuo labiau išsivysto technika, tuo labiau išstumiamas žmogaus rankų darbas. Metaliniai darbo įrankiai galutinai išstūmė akmeninius dirbinius. Piktžolės įsigali pievoje, išstumdamos gerąsias pievų žoles. Piktas džiūgavimas išstūmė ir liūdesį, ir pavydą. išdildyti (iš atminties): Dienos rūpesčiai daug ką išstūmė iš atminties.

7. sunkiai išeiti, išsigrūsti, išvažiuoti: Bobutei laukon išsistūmus, mergelės pradėjo taisyties namon grįžti. Ir Burzdulis standžiu, retu žingsniu išsistūmė iš trobelės. Šiaip teip išsistū́mė turgun. Jau gerickai sutemę iš miesto išsistū́mėm. Pilna gryčia darbinykų ir niekaip darban neišsistumia. | Kolei išsistū́mė mašina iš stoties (slidu buvo) . Mėnesėlis tuo tarpu jau išsistūmė iš debesų.

8. šiaip taip pragyventi, išvargti, praleisti, išbūti: Metus išstū́mė su žmona. Metus išstū́mė be pagalių (nesimušę) . Gal žiemą kaip ir išstùmsma su tum šienu. Piemeniuo – bi diena išstumtóji. Išsistùmsu be mergės. Jis išsistums taip, kol tėvas tik pagaliau prirašys jam ūkį. Be vyro likusi, pati viena plėšėsi, pati viena iš bado ir vargo stūmėsi ir išsistūmė. Gal kaip išsistùmsu su tais rubliais. Šiaip teip išsistùmsim iki pavasario. Šiemet žiemą jau led ne led išsistū́miau (vos vos išgijau) . Kad vaikai galėtų išsistùmt, ir sau gyvenimą prasidarytų.

9. įveikti, baigti (mokslą): O vėliau apkarto tas mokslas, su vargu penkias klases išstūmė. Dvi klases par vasarą išstū́mė. Vos porą klasių išstūmė. Vidurinę baigė, su lazda išstū́mė (sunkiai) .

10. išeiti į žmones, prasimušti: Darbštus vyras, kuriam tik lėšų trūksta pirmyn išsistùmti.

11. prasisunkti (degtinės): Išsìstumia tos degtinės, parsiduoda ir turia pinigų.

12. išsilaukinėti: Reik eiti į užtrobgalį išsistùmti.
díeglį išsistùmti iš šóno atsikratyti rūpesčių: Išsistùmk díeglį iš šóno, tada gẽra uždabosi.
iš kẽlio išstùmti sutrikdyti: Tokis gyvenimas tik žmogų iš kẽlio ìšstumia.
iš priprastų̃ pėdų̃ išstùmti labai nustebinti, šokiruoti: Elzę ne tik stebino, bet ir visai iš jai priprastų pėdų išstūmė tai toje lovoje gulinčios šeimininkės kūno nuogumas.
iš pusiáusvyros išstùmti labai sunervinti: Kada aš tave iš pusiausvyros išstumsiu?
paišstùmti, paìšstumia, paišstū́mė. stumiant pašalinti: Ragena paėmė ražną, paišstū́mė pakulas.
nustùmti, nùstumia (nùstuma), nustū́mė.

1. stumiant nuvaryti, nutolinti, nublokšti: Geležinkelio stotyje, nustumti į atsarginį kelią, stovėjo apiblukę prekiniai vagonai. Jis suspėjo ir valtį nustumti į saugią vietą, ir inkariuką išmesti. Užrišo už jo sprando didį akmenį ir nustūmė nu tilto į upį. Nakčia kaip davė [sunkvežimis],
tai visą namą nuo pamato nustū́mė. Užejo didelis potvynis, ledai nustū́mė namus. Už upelės buvo kalnas, ar jį nustū́mė (išlygino), nežinau. Nustū́miau šalin patalus. Nereik dabar braidyt po pusnį – sniegas visur nustùmtas. Ir padarė išgąstį jų pulke, ir nustūmė (nuvertė) ratus nuog jų vežimų. Ir nustumk jas su dukterimis stipriųjų pagonų po žeme. Nustumt net ing pragarą. Reik jam tauko, be riebalo nenū̃stuma (nenuryja) . Užgerk arbatikės, nustùmk tą kartumą. Dulkėms nustumti ir aš išgeru, o daugiau negaliu. Buvo kaip ir apsiniaukę, o dabar nustum̃s jau tolyn [lietų]. Už banko skolas be derybų draugingų nuo žemės nustums jus pečiais. Ko nuo kiemo nenustumsi? – Duobės. Palengvėjo – kaip nū širdies vežimą nūstū́mė. Dar vieną sykį leis [grūdus] par vėjį, tie pelai ka nusikrapštinėtum, nusistum̃tum. nusmaukti, nutraukti: Šilta labiai – i skarelę nustū́miau nuo galvos. Pro duris šokte įšoko Karka ir nustūmė nuo pakaušio didelę lapinę kepurę. Kailelį nulupai, nustū́mei, mėsos ka nebūtų. tam tikru rankos judesiu nusviesti: Jis rutulį nustumia 20 metrų.

2. stumiant nugalėti: Katras katrą nusistū́mė, to teisybė.

3. varu nuvaryti: Alvydą sugrobė i nustū́mė gi agrastuosan. Jį kur stumsi, te nustumsi. Tinginį kiek nustū́mei, tiek nueis.

4. nukelti: Nežinom, a mum nustum̃s, a da paliks šitą rudenį (neiškels gyventi kitur) . Daržinė ir kluonas su jauja stovėjo nustumti kone pačion paraistėn. Kapus nūstū́mė į pagirį. Šitai Venckaus gyvenimas [buvo],
trobos yra į MTS nustùmtos.

5. priversti atsitraukti: Po Kuršėnais vokyčiai tris mėnesius išgulėjo, ale nustū́mė žalčius. Frontas nusistūmė, patrankų nebegirdėti. Nusistū́mės vokyčiai, palikom nesudegę.

6. pašalinti, panaikinti: Dėkui, dabar nustūmei mums rūpestį. Karalienė stengiasi kaltę nuo savęs nustumti. Vieną vargą jau nustū́miau. | Primanytau šitą vainą stumte nustumtáu tik del muilo. Vieną bėdą nùstumi, tai dešimt ateina. Negaliu minties nusistùmt, vis lenda į galvą. Merga gauna vyrą, visos kalčios nusìstuma – kaip išrišimą gauna. Čia dar sėja nuo galvos nenusistūmė, o jau karvių banda kosčioti pradėjo.

7. nuskriausti: Kad jau seni žmonės, tai jau reikia nustùmt?! Žmogus dirbęs visą amžių turi būti nustùmtas. Nenustum̃s jos. sūnus. Priprašyk, motinele, savo susiedelius, kad nenustumtų̃ mūs varguolelių. Nustūmė mane Dievas su sveikata.

8. nušalinti, pavaryti: Antsikarti [vyrą] y [ra] lengviai, o ka bereik nustùmti. Pasiturinčioji valstietija nustumia vidutiniąją. Nenustùmk tą vaiką nuo gyvenimo. Galiūnus nustūmė iš sostų. Anas piktus karalius nustumia nuog sosto jų.

9. priversti atsidurti kokioje (ppr. nemalonioje) padėtyje, būsenoje: Nenustūmei į prapultį.

10. atidėti (vėlesniam laikui): Kad galėtum, smertį nustùmtum – tegu gyvena. Elzė padėkojo kukliai už pakvietimą, nustumdama apsilankymą vėlesniam laikui. Laidotuvės nusistū́mė į ketvirtą dieną. Anksti turi būti pasėtos ir kaupiamosios kultūros, kad derliaus nuėmimas nenusistumtų į trumpas, šaltas ir darbui nemalonias vėlyvo rudens dienas.

11. atsikratyti, išsisukti: Tik žiūri, kad darbą kaip nors nustumtų. Kitas toks valdininkas veiza, kad tave tik nūstùmtum kitam. By tik nu rankų nustumti, neveiza, kad tau pažytkas būtų. Nora vyrukas nu vargų nusistùmti.

12. sunkiai, pamažu kur nukeliauti, nuvažiuoti: Kai netol', tai gali ir netikusiais ratais nusistùmt. Neišeik, ažvažiuosiu, palengva nusistùmsma. Šlapiu keliu per dieną toli nenusistùmsi. Kada tu nusistùmsi tep lėtai važiuodamas? Nėr ko skubint, nusistùmsma palengvėlio.

13. nuvežti: Būtai nusistū́męs kokį vežimuką [malkų parduoti].

14. šiaip taip pragyventi, praleisti laiką: Na, ir vėl, ačiū Dievui, šiaip taip nustū́mėm savaitę. Kokis tokis [paršas],
uždūrei, tai kokią nedėlią nùstumi [su mėsa]. Ta diena nustumtóji, nerūpinkiamos rytoju. Kad dar nusistùmtumėm su senąja duona iki trečiadienio, tai ketvirtadienį jau galėtumėm kept šviežios.

15. pavogti: Jis tę dirba prie tos salietros i nùstumia kai kada kokį maišą.

16. nusilaukinėti: Nusistumt man ant jų!
al̃kį (badùs) nustùmti šiek tiek užvalgyti: Al̃kį nustùmsi, paskiau daugiau gausi. A jau badùs nustū́mei?
nuo krūtìnės nustùmti širdžiai palengvėti, pasidaryti ramiau: Visa, ką jam pridėjo, nustū́mė nuo kriūtìnės.
pastùmti, pàstumia (pàstuma), pastū́mė.
1.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atstumti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x