atspindėti

spindė́ti, spiñdi (spìndi. spìndžia. spìnda), -ė́jo (spindė).

1. skaisčiai šviesti, žibėti, žėrėti: Saulė spiñdi par langą. Kur nespinda saulė, ten niekas ir neauga. Pavasarį sušilus ir saulei spìndžiant, mažėliai išeina į pašalėlį ant saulės pasibovyt. Saulelė spìnda puikiai. Po lytaus ir vėl saulė spindžia. Saulė spìnd ant mūsų meilingai. Saulė ir mėnuo spindž. Kur ne kur danguje lyg žvilgančios šerkšno smiltelės spindėjo žvaigždės. Tolumoje spìndi žiburėlis. Žvakelė spìnda ant liuktais. Liuob lakioti su spindančiomis kibirkštėmis. Didvyrių šlovė spindi negęstančia šviesa. Reikia spindėti mokslais. Iš esmingai gyvenančio žmogaus visuomet spindėte spindi išmintis, teisingumas, meilė. Šviesybė teisybės mumus nespindėjo.

2. atmušti spindulius, švytėti atmušama šviesa, žvilgėti, blizgėti: Spindėjo sniego ir ledų kalnų viršūnės. Ankstyvo ryto auksu spindi medžių lapai už lango. Vėjai nupurtė žalvariu spindinčias ąžuolų giles. Spindėjo šis gintaras gal jau amžius jo probočių pilyj tarp brangumynų. Amžinai tau žydi gėlės, ryto saulėj spindi rasos. Iškasė žemę su spindančiaĩs akminiukais. Audeklus balina ant saulės, kad būtų balti, spìndą kaip silkai. [Tilvikas, ] paupiais pagal vandens bėgiodamas, pamato kitą vilnį spindintį. Vainikėlis žibėjo ir žiedeliai spindė́jo. Bene rasai padkavelę kelė [je] bespindžiančią. Toks juodas triušelis spindą̃s, o niekaip nesugaunam. Po gūnia augintas arklys y [ra] spindantèsnis. Šuo gražus, nupenėtas, jo kailis spindi saulėje. Du guziku spìndančiu y [ra]. Plėškės varvaliu išteptos, dar šlapios, net spinda. Šernas su spindančiomis iltimis įskerdė jam. į sketerą. Miškelis išretėjo. Jau spindi pro šakas ežeras. Spindė́jo akys kaip dvi žvaizdės. Įsives į pirtį, nupaišys, nudirbs, ka išeis – vienos akys bespindė́s. Akyse pradėdavo spindėti ašaros. Prakaitas pradėjo jai ant kaktos spindėti. Uogos spindė́te spiñdi. Snarglius – panosė spiñda, o kas par pasiutimas! Spìndžia kaip žirnis vilko uodego [je]. Pats išmoko dailiai žemaitiškai skaityti, pirko sau spindančias kningas. Atėjo smarkus vėjas nuog pusnakties su didžiu debesimi, pilnu ugnies, kaip visur apsukui (aplinkui) spindėjo.
spiñdimai. Ant komodos, pridengtos nertiniu, stovėjo žalvario žvakidės, spindimai nušveistos.
spiñdinčiai. Spiñdinčiai juodas. Jis nuvalė spindinčiai virdulį. Spindinčiai juodą gaidį, katę ir šunį laikė gaspadoriai gerose butose, kad čerauninkų nebijotų.

3. švytėti kokiu nusiteikimu, išreikšti kokį nusiteikimą. Akys iš džiaugsmo spiñdi. Tėvo akys spindėdavo džiaugsmu. Eglė spindi, kaista džiugesio jausmu. Juodos akys jos spindėjo piktumu. būti ryškiam, pastebimam (akyse, veide) kokiam nusiteikimui: Džiaugsmas spindi iš tavo veido, ir tu veltui stengiesi jį paslėpti. Meilingumas jam spìnd iš akių. Širdies gerumas spindėte spindėdavo jo veide.
spiñdi ir spragčiója. Jo batai visumet labai nuvalyti – spìnda ir spragčió [ja]. Ale išsipuošena jų: bugštu bugštu – visi pašaliai spinda i spragčio [ja].
apspindė́ti. apšviesti spinduliais.
atspindė́ti.

1. atmušti (šviesos, šilumos spindulius, garso bangas): Heliometras – prietaisas, kuriuo saulės šviesos spinduliai veidrodžio atspindimi kuria pastovia linkme. Kitą kartą liuob motriškos turės kuskeles tokias – priš saulę anos teip rausvai atspindė́s. Saulė švietė į karaliaus rūmų langus ir atspindėjo kaip ugnis. Šilumos ir šviesos spindulius geriausiai atspindi veidrodinis paviršius. Gyvulių akys – tai veidrodis, kuriame atspindžia to ar kito ūpas. Geriausiai šviesos spinduliai atsispindi nuo lygaus, poliruoto kūno paviršiaus. Pro parko medžius atsispindi miesto žiburių atšvaitai. Iš didžiosios stubos per krosnį prie angos atsispindi šviesa. Kur Nemunas bėga – ten sodai už sniegą balčiau atsispindi giliam vandeny. Par žalią girią saulė tekėjo, į ašarėlę atsispindė́jo. Aušrelė aušo, saulelė tekėjo, į mane jauną atsispindė́jo. Jeigu ultragarsas savo kelyje sutiks medžiagos defektą, tai dalis bangų nuo jo atsispindės.

2. spindint, šviečiant atsklisti: Kur saulikė atspinda. Saulė atspiñdi par langą. Iš šešėlio atspindėdavo į Vilių jos didelės ir tamsios akys. Šviesa … vis šviesiaus į mūsų tamsybę atspindėjo.

3. atvaizduoti, išreikšti: Veidas atspiñdi žmogaus pergyvenimus. Paprastai akys atspindi proto darbą. Kaip visos mano komedijos, taip ir ši nori atspindėti lietuvių gyvenimą. Dainose, padavimuose, patarlėse ir priežodžiuose atsispindėjo ilgaamžiai lietuvių tautos karai su kryžiuočiais. Skausmas atsispindėjo jo motinos veide. būti išreikštam, pastebimam, suvokiamam: Šių dienų kalboje atspindi praeitasis žmogaus gyvenimas.

4. atvaizduoti vaizdais, sąvokomis. Sąmonė atspindi realią būtį. Psichiškai atspindėdamas daiktus ir jų savybes, subjektas orientuojasi aplinkoje.
įspindė́ti. įeiti spinduliams, įspįsti: Nei vėjas neužpučia, nei saulės spinduliai neįspindi. Saulaitė teka pro beržo šakas, įsispindėjo į ašarėles.
išspindė́ti

1. paskleisti spindulius, išspinduliuoti. .

2. kurį laiką spindėti, žibėti: Visą naktį išspindė́jo krūme vabalėliai.

3. išsausėti, išdžiūti: Žemė išdžiūvo, išspindėjo saulės įkaitoj, net suskeldėjo. Šiaipjau anuodu buvo žmonės kaip žmonės, pusinteligenčiai, nors „klasių nėję“, neišspindėjusių protų, nei sukepusių širdžių.
nuspindė́ti.

1. nušvisti, sužibėti: Saulė leisdamos nuspindė́jo šviesiais spinduliais.

2. spindint nukristi.

3. sušvytėti kokiu nusiteikimu: Jo akys džiaugsmu nuspindėjo.

4. numirti: Jos vyras nuspindė́jo. Daug didliai su tuo gėrimu nuspìnda pas mumis. Nieko netrukus nuspindėjo ir turtingasis. Iki septynių metų paauginusi vaiką, nuspindėjo. nusibaigti, nudvėsti: Rąžydamosi [varlė] persprogo ir nuspindėjo.
paspindė́ti. kurį laiką spindėti, šviesti: Jeigu saulelė paspindė́s, muno kopūstai greit sudygs. Saulė dar paauksino skardinį bažnyčios bokštą, paspindėjo langų stikluose ir pasislėpė.
pérspindėti.

1. pereiti, prasiskverbti spinduliams: Jie pabudo, kaip saulė jiems jau per šakas perspindėjo. [Per tamsybę] nei joks šviesos spindulys neperspindžia. Aisčių senovės kultūra perspindinti per švelnų pasakose stilių.

2. liautis spindėti: Párspindėjo saulė, ir apsiūkė, tapo debesuota.
praspindė́ti. suspindėti pro ką: Vėtra parstojo šėlusi, ir saulė leisdamos praspindė́jo.
suspindė́ti.

1. pradėti spindėti: Nespėja ji. suspindėti – ir pragysta vieversėlis. Rytuose lėtai blėsdavo, suspindėdavo aušrinė.

2. atsimušus spinduliams, pasirodyti: Krantai apgriuvę ir seni suspindi upės vandeny, kai spindulius aušra paskleidžia.

3. sušvytėti, blykstelėti (akyse, veide) kokiam nusiteikimui: Akyse suspindėjo baimė.
užspindė́ti. pradėti spindėti, suspindėti: Staigu užspindėjo saulės spindulys. Danguje užuspindi, užumirga žvaigždės.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>spindė́ti, </b>spiñdi (spìndi. spìndžia. spìnda), -ė́jo (spindė). <br/>1. <span class="explanation">skaisčiai šviesti, žibėti, žėrėti: </span> Saulė spiñdi par langą. Kur nespinda saulė, ten niekas ir neauga. Pavasarį sušilus ir saulei spìndžiant, mažėliai išeina į pašalėlį ant saulės pasibovyt. Saulelė spìnda puikiai. Po lytaus ir vėl saulė spindžia. Saulė spìnd ant mūsų meilingai. Saulė ir mėnuo spindž. Kur ne kur danguje lyg žvilgančios šerkšno smiltelės spindėjo žvaigždės. Tolumoje spìndi žiburėlis. Žvakelė spìnda ant liuktais. Liuob lakioti su spindančiomis kibirkštėmis. Didvyrių šlovė spindi negęstančia šviesa. Reikia spindėti mokslais. Iš esmingai gyvenančio žmogaus visuomet spindėte spindi išmintis, teisingumas, meilė. Šviesybė teisybės mumus nespindėjo. <br/>2. <span class="explanation">atmušti spindulius, švytėti atmušama šviesa, žvilgėti, blizgėti: </span> Spindėjo sniego ir ledų kalnų viršūnės. Ankstyvo ryto auksu spindi medžių lapai už lango. Vėjai nupurtė žalvariu spindinčias ąžuolų giles. Spindėjo šis gintaras gal jau amžius jo probočių pilyj tarp brangumynų. Amžinai tau žydi gėlės, ryto saulėj spindi rasos. Iškasė žemę su spindančiaĩs akminiukais. Audeklus balina ant saulės, kad būtų balti, spìndą kaip silkai. [Tilvikas, ] paupiais pagal vandens bėgiodamas, pamato kitą vilnį spindintį. Vainikėlis žibėjo ir žiedeliai spindė́jo. Bene rasai padkavelę kelė [je] bespindžiančią. Toks juodas triušelis spindą̃s, o niekaip nesugaunam. Po gūnia augintas arklys y [ra] spindantèsnis. Šuo gražus, nupenėtas, jo kailis spindi saulėje. Du guziku spìndančiu y [ra]. Plėškės varvaliu išteptos, dar šlapios, net spinda. Šernas su spindančiomis iltimis įskerdė jam. į sketerą. Miškelis išretėjo. Jau spindi pro šakas ežeras. Spindė́jo akys kaip dvi žvaizdės. Įsives į pirtį, nupaišys, nudirbs, ka išeis – vienos akys bespindė́s. Akyse pradėdavo spindėti ašaros. Prakaitas pradėjo jai ant kaktos spindėti. Uogos spindė́te spiñdi. Snarglius – panosė spiñda, o kas par pasiutimas! Spìndžia kaip žirnis vilko uodego [je]. Pats išmoko dailiai žemaitiškai skaityti, pirko sau spindančias kningas. Atėjo smarkus vėjas nuog pusnakties su didžiu debesimi, pilnu ugnies, kaip visur apsukui (aplinkui) spindėjo. <br/><b>spiñdimai</b>. Ant komodos, pridengtos nertiniu, stovėjo žalvario žvakidės, spindimai nušveistos. <br/><b>spiñdinčiai</b>. Spiñdinčiai juodas. Jis nuvalė spindinčiai virdulį. Spindinčiai juodą gaidį, katę ir šunį laikė gaspadoriai gerose butose, kad čerauninkų nebijotų. <br/>3. <span class="explanation">švytėti kokiu nusiteikimu, išreikšti kokį nusiteikimą</span>. Akys iš džiaugsmo spiñdi. Tėvo akys spindėdavo džiaugsmu. Eglė spindi, kaista džiugesio jausmu. Juodos akys jos spindėjo piktumu. <span class="explanation">būti ryškiam, pastebimam (akyse, veide) kokiam nusiteikimui: </span> Džiaugsmas spindi iš tavo veido, ir tu veltui stengiesi jį paslėpti. Meilingumas jam spìnd iš akių. Širdies gerumas spindėte spindėdavo jo veide. <br/><b> spiñdi ir spragčiója</b>. Jo batai visumet labai nuvalyti – spìnda ir spragčió [ja]. Ale išsipuošena jų: bugštu bugštu – visi pašaliai spinda i spragčio [ja]. <br/><b>apspindė́ti</b>. <span class="explanation">apšviesti spinduliais</span>. <br/><b>atspindė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atmušti (šviesos, šilumos spindulius, garso bangas): </span> Heliometras – prietaisas, kuriuo saulės šviesos spinduliai veidrodžio atspindimi kuria pastovia linkme. Kitą kartą liuob motriškos turės kuskeles tokias – priš saulę anos teip rausvai atspindė́s. Saulė švietė į karaliaus rūmų langus ir atspindėjo kaip ugnis. Šilumos ir šviesos spindulius geriausiai atspindi veidrodinis paviršius. Gyvulių akys – tai veidrodis, kuriame atspindžia to ar kito ūpas. Geriausiai šviesos spinduliai atsispindi nuo lygaus, poliruoto kūno paviršiaus. Pro parko medžius atsispindi miesto žiburių atšvaitai. Iš didžiosios stubos per krosnį prie angos atsispindi šviesa. Kur Nemunas bėga – ten sodai už sniegą balčiau atsispindi giliam vandeny. Par žalią girią saulė tekėjo, į ašarėlę atsispindė́jo. Aušrelė aušo, saulelė tekėjo, į mane jauną atsispindė́jo. Jeigu ultragarsas savo kelyje sutiks medžiagos defektą, tai dalis bangų nuo jo atsispindės. <br/>2. <span class="explanation">spindint, šviečiant atsklisti: </span> Kur saulikė atspinda. Saulė atspiñdi par langą. Iš šešėlio atspindėdavo į Vilių jos didelės ir tamsios akys. Šviesa … vis šviesiaus į mūsų tamsybę atspindėjo. <br/>3. <span class="explanation">atvaizduoti, išreikšti: </span> Veidas atspiñdi žmogaus pergyvenimus. Paprastai akys atspindi proto darbą. Kaip visos mano komedijos, taip ir ši nori atspindėti lietuvių gyvenimą. Dainose, padavimuose, patarlėse ir priežodžiuose atsispindėjo ilgaamžiai lietuvių tautos karai su kryžiuočiais. Skausmas atsispindėjo jo motinos veide. <span class="explanation">būti išreikštam, pastebimam, suvokiamam: </span> Šių dienų kalboje atspindi praeitasis žmogaus gyvenimas. <br/>4. <span class="explanation">atvaizduoti vaizdais, sąvokomis</span>. Sąmonė atspindi realią būtį. Psichiškai atspindėdamas daiktus ir jų savybes, subjektas orientuojasi aplinkoje. <br/><b>įspindė́ti</b>. <span class="explanation">įeiti spinduliams, įspįsti: </span> Nei vėjas neužpučia, nei saulės spinduliai neįspindi. Saulaitė teka pro beržo šakas, įsispindėjo į ašarėles. <br/><b>išspindė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">paskleisti spindulius, išspinduliuoti. </span>. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką spindėti, žibėti: </span> Visą naktį išspindė́jo krūme vabalėliai. <br/>3. <span class="explanation">išsausėti, išdžiūti: </span> Žemė išdžiūvo, išspindėjo saulės įkaitoj, net suskeldėjo. Šiaipjau anuodu buvo žmonės kaip žmonės, pusinteligenčiai, nors „klasių nėję“, neišspindėjusių protų, nei sukepusių širdžių. <br/><b>nuspindė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nušvisti, sužibėti: </span> Saulė leisdamos nuspindė́jo šviesiais spinduliais. <br/>2. <span class="explanation">spindint nukristi</span>. <br/>3. <span class="explanation">sušvytėti kokiu nusiteikimu: </span> Jo akys džiaugsmu nuspindėjo. <br/>4. <span class="explanation">numirti: </span> Jos vyras nuspindė́jo. Daug didliai su tuo gėrimu nuspìnda pas mumis. Nieko netrukus nuspindėjo ir turtingasis. Iki septynių metų paauginusi vaiką, nuspindėjo. <span class="explanation">nusibaigti, nudvėsti: </span> Rąžydamosi [varlė] persprogo ir nuspindėjo. <br/><b>paspindė́ti</b>. <span class="explanation">kurį laiką spindėti, šviesti: </span> Jeigu saulelė paspindė́s, muno kopūstai greit sudygs. Saulė dar paauksino skardinį bažnyčios bokštą, paspindėjo langų stikluose ir pasislėpė. <br/><b>pérspindėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pereiti, prasiskverbti spinduliams: </span> Jie pabudo, kaip saulė jiems jau per šakas perspindėjo. [Per tamsybę] nei joks šviesos spindulys neperspindžia. Aisčių senovės kultūra perspindinti per švelnų pasakose stilių. <br/>2. <span class="explanation">liautis spindėti: </span> Párspindėjo saulė, ir apsiūkė, tapo debesuota. <br/><b>praspindė́ti</b>. <span class="explanation">suspindėti pro ką: </span> Vėtra parstojo šėlusi, ir saulė leisdamos praspindė́jo. <br/><b>suspindė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti spindėti: </span> Nespėja ji. suspindėti – ir pragysta vieversėlis. Rytuose lėtai blėsdavo, suspindėdavo aušrinė. <br/>2. <span class="explanation">atsimušus spinduliams, pasirodyti: </span> Krantai apgriuvę ir seni suspindi upės vandeny, kai spindulius aušra paskleidžia. <br/>3. <span class="explanation">sušvytėti, blykstelėti (akyse, veide) kokiam nusiteikimui: </span> Akyse suspindėjo baimė. <br/><b>užspindė́ti</b>. <span class="explanation">pradėti spindėti, suspindėti: </span> Staigu užspindėjo saulės spindulys. Danguje užuspindi, užumirga žvaigždės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.