slūgìnti, -ìna, -ìno. slū́ginti, -ina, -ino. slūgti 2: Tvartį tverdama, slū́gino jinai spaugą, kolei atslūgo.
atslūgìnti
1. atslūgti 2: Ana slūgstė, kol atslūgìno spaugą, votį. Kojos baisiai sutino, ligoninė [je] atslūgìno. Dėjo kumpresus, tepė, atslūgìno [sutinimą]. Druska su smala vilnono [je] skiautė [je] atslūgina skaudulį.
2. atslūgti 3: Atslūgina [ramulės] gylą.
3. atslūgti 5: Pradėjusiam pyktis jis pakiša taikią mintį, atslūginančią rūstybę.
4. sustabdyti įnirtingai besiveržiantį: Atslūgìno vokytį pri Maskvos.
nuslūgìnti. nuslūgti 4: Ledynai gerokai nuslūgina vasaros temperatūrą.
paslūgìnti. paslūgti.
praslūgìnti. praslūgti
2.
suslūgìnti. suslūgti 1.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.