šlitiniúoti, -iúoja, -iãvo. šlìtiniuoti, -iuoja, -iavo.
1. svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti: Šlitiniúoja eidamas girtas, t. y. kūjuoja, krypuoja. Girtas eidamas šlitiniúoja į visas puses. Pavargau vakar, ka šlitiniaváu. Kai par nugarą suaugs tas kaulas, karvė nešlìtiniuos. Pasigėrė ir vilkos namon šlitiniuodamas.
2. eiti, vaikštinėti svirduliuojant, virtuliuojant: Vyrai niekas nešlitiniãvo kaip dabar apsiputoję. Ir tas krupis, ir tas šlitiniúo [ja]. Žmonalės gėrė senu papročiu po karčemas, o vakarop su nosimis ardamys šlitiniavo.
3. šlaistytis, valkiotis, slankioti: Kaip tu begyveni? – O pusiau bėdo [je] – šlitiniúoju (kiūtinėju, vaikštinėju), i viskas.
apšlitiniúoti. svirduliuojant apeiti.
atšlitiniúoti. svirduliuojant ateiti: Vė [l] kažkas atšlitiniúo [ja].
įšlitiniúoti. svirduliuojant įeiti: Įšlìtiniavo į trobą, virsta į lovą kaip koks kiaulė.
iššlitiniúoti.
1. svirduliuojant išeiti: Atsikėlė biškį išsiblaivęs ir iššlìtiniavo palengviais į kiemą.
2. prasivalkioti, prasišlaistyti kurį laiką.
nušlitiniúoti. svirduliuojant, krypuojant nueiti: Nu kalno šlitiniu nušlitiniãvo. Nūšlitiniãvo į pakalnę. Da vakar su kaži kum susikabinęs nušlìtiniavo.
pašlitiniúoti.
1. kiek šlitiniuoti, svirduliuoti: Pašlitiniúo [ja] jau [sveikstantis] senelis. Pravėrė langą ir pats pašlitiniuodamas priėjęs prie lovos virto į ją.
2. šlitiniuojant, svirduliuojant paeiti: Taip prisigėrė, kad vos pašlitiniúoja.
paršlitiniúoti. svirduliuojant pareiti: Parejo girtitelys, vos paršlitiniãvo. Veizu – paršlitiniúojąs [vyras] kruvina nose.
prašlitiniúoti. svirduliuojant praeiti: Pro vaikų namus retkarčiais prašlitiniuoja mažas plikagalvis žmogelis.
prišlitiniúoti. šlitiniuojant prieiti: Matininkas prišlitiniuoja prie šeimininkės ir ranką bučiuoja.
sušlitiniúoti.
1. susvirduliuoti: Parvariau karvę i žiūriu, kad nesušlìtiniuotų. Sušlitiniavęs drėbėsi ant kėdės.
2. svirduliuojant sueiti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.