skỹrioti, -ioja, -iojo. skýrioti, skyrióti, -iója, -iójo.
1. skyrinėti 1: Ana skýrio [ja] bulves, t. y. daro išskyras bulvių.
2. skirti
10. Ji skyriójas su vyru. Nebuvo ne susidėjusių, nėkur neskỹriojos.
3. skyrinėti 4: Ans valgį skýrio [ja]. Pirmu kavalierius skýriojo, o paskuo nebnorėjo. Kur jo giminės, te jis rodžiai važiuoja, o kur mano – ne! Ką gi čia skyrióti?! Čia ne turgus, merga ne avižos, kad būtų galima skyrioti. Tėvas davė davė pramandus, kam vaikius skýriojuos, ko už ne vieno neinu.
apskỹrioti. apskirti 4: Apskýriosu bulves i sėsu.
atskỹrioti. atskirti 1: Batvinių atskýriok lapelius, nusluoguok, ir turėsi žiemai suslėgtus.
išskỹrioti.
1. išskirti 1: Neišskyriótos čia bulbės.
2. išskirti
11.
3. išskirstyti, išdėlioti: Tabokai pribręsta ant stiebu, lygiai gal išskyrioti, nedaug rūmės tereik dėl džiovinimo.
paskỹrioti. paskirti.
susiskỹrioti. suskirti
3. Palauk, po vieną kningelę kol sūdeda, kol anie susiskỹrio [ja].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.