pū́tauti, -auja (-auna), -avo.
1. sunkiai alsuoti, kvėpuoti: Žvirblis sako: „Sergu, negaliu – dūsauju, pūtauju“. Kap pūtauja tavo arklys!
2. trūkčiais, gūsiais, šuorais pūsčioti: Už lango nerimastingai pūtavo vėjas. Piktas Borėjas ir tvirtas Dzefyras, iš Trakijos kilę, ima daužytis ir pūtauti vienas prieš antrą. Vėjelis pū́tavo, rugeliai ūžavo, neatbojo šiauraus vėjo, bet žaliavo rugeliai.
3. prabangiai, plačiai gyventi, puotauti, lėbauti, ūžti: Pasdarė alaus, prisikepė ragaišio, susprašė gimines ir va pū́tauja jau trečia diena. Gera jai namie pū́taut, kai senis duonos uždirba. Pū́tauja, švaistos, o dabar pasnykas. Pū́tavo pū́tavo ir namus praleido. Kap žmogus dūsauna – velnias pū́tauna.
4. giliai kvėpuojant miegoti: Tas tinginys ilgai pūtavo.
5. sunkiai dirbti, prakaituoti: Pū́tauna kaip arklys dieną naktį, ir vis dėlto nieko gero nėra. | Vienai viena pū́tauja boba (visoje sodyboje viena gyvena) .
6. didžiuotis, puikuoti: Kogi čia pūtaujies kaip koks ponas?
atsipū́tauti atsipuotauti, atsiūžti: Atsipū́tavau jaunesnis būdamas, dabar galiu kitiem vietą ažleist.
prapū́tauti. praleisti, praūžti (turtą): Bekonus pardavė, pinigus prapū́tavo, o tu, žmogus, tylėk. Jei nesliausi, tai netruksi prapū́taut ir paskutines kelnes.
pripū́tauti. prabangiai pagyventi, prilėbauti, prisiūžti: Jau pripū́tavot, dabar mes pagyvensma. Pripū́tavai, brolau, viršaičiu būdamas, dabar gali ir papasnykaut.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.