atrašyti

rašýti, rãšo, rãšė;

1. brėžti popieriuje ar kur kitur kokius grafinius ženklus (žodžius, skaitmenis ir t. t): Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti. Rašau į akmenį. O kad būt kas išmoko mane rašýt. Mokykloj nesu vienos dienos buvęs, o rašýt geriausiai išmokau. Taisyklingai tai aš nemokėjau rašýt. Ir aš buvau pradėjus [mokytis] rusiškai rašýt. Aš rašiaũ kitap, o žodžiai kitap stovi. Rašiau kaip mokėjau, nors viena raidė į pietus, kita į šiaurę žiūrėjo. Ir rašyt gražiai rašai. Rãšai jau, kad rašaĩ. Tai nabagėlis rãšo ir rãšo. Aš pats rašýsiu. Kad būtum berašąs buvęs, būtum ir plunksną turėjęs rankoje. Skliausteliais išskirto įterptinio sakinio gale gali būti rašomas klaustukas arba šauktukas. Velnias rašė rašė, prirašė pilną skūrą – jau nėr kur rašo. Rãšo kap višta su koja (negražiai) . Rašo kaip gaidys ant kiemo. Rašo lyg katinas su lopa. Leidžiu lietuvių rašomosios kalbos gramatiką. Rašomieji egzaminai būsią vėliau. Rašomoji bei šnekamoji kalba. Čia yra jo rašomoji mašina, rašomieji įnagiai. Rãšomas popierius. Rãšomoji šikšna, pergamentas. Plunksna rašoma. Čia jo rašomasis stalas. Tos [toblyčios] buvo iš akmens ir rašytos pirštu dievo. O kad liepė sau paduot rašomą toblyčią, parašė kalbėdamas: Jonas yra jo vardas. Rašo nei į kaktą, nei į staktą. Kas skaito rašo, duonos neprašo. Plunksna rašo, grašio prašo. Po kuodeliu nerašis, kačerga pečiuj rašis. Pritraukia dulkių an padlagių, ka ant rytojaus gali rašýti. Nemoku nei rašyt, nei skaityt, o mane nori karalium išrinkdyt. būti tinkamam brėžti grafiniams ženklams. Plunksna gerai rãšo.

2. sudaryti kokį tekstą, dėstyti raštu: Rašinį rašė. Rašė penketui (penkiems) – parašė dvejetui (dviem). Pasisėdau už stalelio raštelius rašyti. Kam čia rašai laišką, ar sūnui? Jei laišką rašaĩ (moki rašyti), tai toli apeisi. Apie tą nelaimę dar ir dabar [laikraščiai] teberašo. Laikraščiuosa nereikia meluot rašýdamiem. Rãšo tus laikraščius, gauna piningiuko. Aure, Baltrukas vakar rašė rašęs ir apsiriko tris kartus. Diena, kurioj lakštas yra rašytas Vilniuj. Idant tau duočiau akmenio tablyčias ir zokaną bei prisakymus, kurius aš rašiau. Man galvoj, kap kas rãšo (greit susiorientuoju) .
rašýtinai. rašytinaĩ: Geriau parašyk rašytinaĩ.

3. kreiptis į ką raštu, siųsti laišką: Jam rašau. Aš jam nerašysiu, kad ir kažin kaip jis prašytų. Rašyk man šituo adresu. Nor negreitai grįšiu, dažnai aš rašysiu. Viena sesutė numirė, kita ir dar̃ dár gyvena, lakštus rãšo. Jau aš jam daugiau nerašęs gromatėlių. Rãšė laišką, ka atvažiuotum – nevažiavo. Ar daug duosiu, ar maža, rašysiu vis apdraustais laiškais. Kad čia ne prie man rašýta.
rašýtinai. Ir rašýtinai (raštiškai, raštu) prašė, ir vyrai važiavo, bet negavo. Rãšės, ka ant švenčių pareiti, o jau i po šventei, o ano kaip nėr, teip nėr. susižinoti laiškais: Kol gyvi būsim, rašýsimės. Aš žinau: tau mama neleid rašýties su vaikiukais.

4. kurti veikalą: „Anykščių šilelį“ A. Baranauskas rašė pačiais kūrybingiausiais metais. Vaižgantas tada rašė „Pragiedrulius“. Ir žiūrint, ar tai gera, ar liūdna, aš rašydama ir džiaugiuos, ir verkiu. Eiles rašydamas į knygą, žadėjau juoktis, o verkiu. Daug rašė labai gražių eilių ir dainų. Kaip veikalą tą rašiau ne dėlei lietuvininkų, ale dėl tikrųjų žemaičių.

5. žymėti, fiksuoti: Kap tik aš šnekėt, tep jis rašýt. A puodų, šaukštų nerašýste. Nerãšai, ba nemoku [dainos]. Tokia [daina] nėr kaip rãšo knygon. Rãšotė ir rãšotė, pasilsėkitė, bus ir rytdiena. Tada maliodiją, kad norit, rãšait. Perdien rašýtūtėt, galėtūt rašýt. Bū [k] prie man ir rãšai an manę. Matai, rãšant kalbos nėra. Kaimo gyvenimas turėjo savus nerašytus moralinius įstatymus bei humanistinius papročius. Ilgi ilgi gyvenimo metai rašė tame veide sopulius ir ašaras, ir vargų klaikumą – rašė rūpestingai, be pasigailėjimo. Tos paskaitos nerašýsiuos.

6. traukti į sąrašą, registruoti: Jau rašė bites [dėl mokesčio]. Vai augin, augin tėvas sūnelį, sau didį užvadėlį, o da n’užaugo pusėn ūgelio, girdžiu – karužin rašo. Reik rašýti lentas. Niekame nerašyti, niekam nieko nemokėjo, niekų nieko nedirbdami, mito iš apgauties ir vagystės. Aš po Darbėnais buvau rašytas. būti iš eilės: Šešiasdešimt kad rašỹs (kai bus šešiasdešimtieji metai), tai bus karas. Tuokart rašė vieną tūkstantį septynis šimtus ir devynis.

7. traukti į narius: Uždraudė zokaninkams be žinios ar daleidimo vyskupo rašyti į tretįjį zokaną motriškosias. Ir dabar daug kas rašąsi į blaivybę. Rašėsi draugijon ne tik Vilniaus miesto, bet ir Vilniaus kaimo lietuviai. Rašýkis pri mūsų. Rašýčiakės (rašyčiausi) i aš važiuotie.

8. skirti dokumentu: Lauką turėjo nerašytą. Tėvas vakar savo turtą sūnui rašė. Tos žemelės du hektarai: vienas man rašýtas, kitas – mano seseriai. Atsivedė ir sūnų rašytąjį (rašytinį, kuriam laukas rašytas). Tai aš rašyčia pusę majentkėlio, bi pribudinčia savo motinėlę. Tas nebuvo į dienas rašyta, dėl to aš ir nepadariau. Žemė ant motkos rãšos. Viena an manę, kita an sūno (sūnaus) karvė rãšosi.

9. skirti ką gauti: Tu mun mažiau tų vaistų rašýk, jau aš visai pasibaigsiu. Rãšo senį į ligoninę.

10. metrikuoti: Aš ir nevinčiuitas, ir nerašýtas. Sutarė jau rašýtis.

11. dėti parašą: Rašýtis po pareiškimu. Mes rašomės po taikos atsišaukimu, nes žinome, kad šimtų milijonų žmonių valia yra nenugalima. Visi beraščiai kaip rãšės? – Kryželiais. Kažin, daugiau pasirašė kas nors [skundą] ? – Kas ten jiems rašysis.

12. marginti, ornamentuoti: Jis patsai guli rašyto [je] lovelė [je]. Gražiai rašytas yr. Rašytas akmuo. Margutį rašyti. Jūs rasit mane linksmą, drobužes audžiant, raštužius rašant, su bernužiu bekalbant. O kam tu rėži drobužes, o kam tu rašai raštužius? Ne stakles dėsi, ne šešnyčius rašysi. Jin gražiai pirštines rãšo – ot duot jai numegzt! Kad mane paimtų karalius, tai aš rašyčia raštelius be skietų, be skietelių. Nemokėjau staklelių rėdyti, nei plonųjų drobelių rašyti. Ta, kuri šilkais rašo, bus mano mylimoji. Kad aš emu ranko [n] grėblelį rašytą, mano myliamiausio rankelių taisytą. Mergužę guldysiu į margą vygelę, aš pats atsigulsiu rašýto [j] lovelė [j]. Puikus ir jo žirgytis obuolėliais rašytas. Baltos liepos laivelis, rožėms rašýts žėglelis. Mano skrynužėlės ašaroms rašýtos. Tų bitelių, tų gaudžiančių koreliai rašýti. Tėvas stovi vienplaukis, ir aš matau, kaip šaltis rašo mėlynes jo veide. Šalna pirmoji rašė langus. Oi apyneli, žals puroneli, kam rašai veidelį mano, veidelį? Anytėlės dvarely vargai vartuos rašyti. Genys margas nerašytas.

13. oficialiai vadinti: Tik be reikalo jie mūsų karaliais visur save rašo (rašosi). Vienas gaspadorius rašėsi Kumpys. Subatiškė tik rãšės, o mus vadina Meškiniais. Rãšėmės Kukliais. iš Kaziulių. Ana rãšos pase lietuvė. Rãšosis lenkas. Vijolė ir dokumentuos rãšos.

14. varduoti, užkalbėti: Rašė žemyn rožę kelius kartus, bet nenurašė.
kaĩp rašýte rãšo. Arklys bėga gražiai, kaip rašyte rašo.
kitù galù žẽmę rašýti labai stengtis: Nor jūs rašýkit kitù galù žẽmę, tai vis tiek.
kójomis rašýti bėgti, gražiai metant kojas: Apjoj kartą, kitąkart, trečiąkart, o kumelys liš kójom rãšo, kap skraido.
skū̃rą rašýti mušti: Paims bizūną, rašys tau skūrą.
antrašýti. užrašyti: Antrãšo daugiau, negu išgėrėm.
aprašýti.

1. raštu pavaizduoti, nupasakoti: Aprašýk tą nusidavimą. Žmogų aprašant, reikia su žmogumi gyventi, juoktis, kentėti. Nu ka teip bjauriai buvo aprašýtas, jug reikėjo gražiai aprašýti. Miokardo infarktas pirmą kartą buvo aprašytas XIX amžiaus pabaigoje. Plačiau ir geriau tas kalbos paminklas bus aprašytas, jei jis bus kada antrą kartą išleistas ir pasidarys prieinamas mokslo žmonėms. Jau toj knygoj visa teip aprãšo. O kai visai nėra lietuviško atitikmens, originalo žodis išverčiamas aprašomuoju būdu. Aprašydamas užliecavoja. Prieg tam apsirašo toj knygoj dar kiti griekai.

2. siunčiamu laišku papasakoti: Aprašiaũ visas savo bėdas. Turu kada, aprašáu visas naujynas. Aple vaikius apsirãšo viena kitai.

3. aplinkui ar ištisai prirašyti: Tos toblyčios buvo apirašytos iš abiejų šalių savo, apirašytos buvo iš vienos ir iš kitos šalies.

4. pažymėti, pavaizduoti, užfiksuoti: Tas velnias visas išlindo, ir jis visą gražiai aprašė, nupiešė taip, kaip gyvą velnią.

5. sudaryti dokumentą, ką paskiriant, paimant: Jis savo turtą aprašė sūnui. Senis Kindys aprašė užkuriui visą savo ūkį ir pats nutarė „ilsėtis“. Jai dėdė namus aprãšė. Viena jau aprãšė svetimam sa [vo] pirkią. Lig smerčiai gyven', ale neaprãšai [pirkios] niekam. Namai seniai vaikam aprašýti. Karaliu [i] labai patiko tas jaunikaitis, jis aprašė jam savo dvarą. Buvom pas notarą apsirašyt. Tėvas apsirãšė iš vaikų karšybos. Urbonas su velniu ant trisdešimties metų apsirašė. Atejus Jogailai į Vilnių, sandarą su anuo padarė ir apsirašė, jog, jei Vytautas mirs bevaikiu, visa Lietuva teksai (teks) lenkams. Turėjo lauką an savęs apsirašę. Aš už jo neisiu, kol jis visko neapsirašys (kol jam tėvas neužrašys ūkio) .

6. sudaryti turto aprašą, sąrašą (areštuojant, iškeldinant, apskaičiuojant kiekį ir pan): Jam aprãšė namus už skolą. Aprašė mano paskutinę kumelėlę. Jiem už nesumokėtus mokesčius karvę aprašė. Mum ar aprãšė ant iškėlimo [iš melioruojamų žemių]. Ateis aprašýti pašarų.

7. apibrėžti, nustatyti: Apskrienu, aprašau. Dievas apirašo rubežius Kanaan.

8. išmarginti raštais: Seniau drobiniai (marškiniai) buvo aprašyti.

9. apsiskelbti: Daugiau jis apsirašęs visiems: vyskupui ir popiežiui ir visiems ponams ir kunigams, kad jis gražiausią bažnyčią pastatysiąs.
atrašýti.

1. parašyti (laišką) ir atsiųsti: Atrãšė lakštą. Buvo atrãšęs laišką – aš nenurašiau. Stasė tujau pat atrašýs tą laišką. Potam atrãšė, kad jau eš esmu ligonėj (ligoninėje) . Vis jis pats atrašýdavo laišką, o dabar sūnaus atrašýta, kad tėvas serga. Iž Amerikės atrãšė: numirė sesuoj. Gaunu laiškų iš Vokytijos, dabar atrašýs vėl. Kad jeigu atvažiuosi, tai atrašýk laišką. Aš tau atrašýsiu margą gromatėlę su juodais krašteliais, su viernais žodeliais. O ir atrãšė iš Vilniaus gromatėlę. Atrašysiu motinėlei baltą popierėlį. Atrašė bernelis negerą navyną. Sesuo iš Amerikos atsirašė. parašyti atsakymą: Skubu atrašyti į Tamstos laišką. Seniai nurašiau laišką, ale ma neatrãšo. Karalius, gavęs tokią žinią, atrašė atgal. Ar šitas laiškas jau atrašytas, atsakytas? Jos tuoj atrašė mielai padėsiančios man susirasti kambarį ir įsikurti nepažįstamame mieste. Dėdut, būk geras, skubiai man atrašýk atsakymą. A būtumei atrãšiusi atsakymą?

2. pakankamai, iki valios rašyti.

3. dokumentiškai panaikinti teises (į turtą): Ji tebebuvo neatrašyta, nenorėjo, kad ūkis būtų pavestas broliui. Broliai atsirãšė, pri žemės nebkabinsias. Aš neesu atsirašęs nu butos. Kvailelis atsirašo nuo savo dalies ir išeina.

4. panaikinti užrašymą: Užrašei namus ir tylėk: jau daugiau neatrašysi. atgal perrašyti užrašytojui: Aprašau, o už dvejų man atrašys. Selvestras norėjo atgal tėvui namus atrašyti.

5. išbraukti iš sąrašų, išregistruoti: Atejau mirusį vaiką atrašyti.

6. išstoti, pasitraukti: Jis jau buvo atsirãšęs iš šaulių. Buvo prisirašę, bet pabijoję, kad blogai nebūtų, vėl atsirãšė.

7. iš naujo prisirašyti, persirašyti: Girininkai. atsirãšė pry Naumiesčio parapijos: vieškelį jie greičiau prygauna.

8. atsisakyti: Ar sunku buvo atsirašyti nuo lietuvių tariamuoju jų kalbos „mužikiškumu“? Pasileido gerti vyralis ir gavo atsirašyti nū gyvenimo. Žinoma, tokie tada ir nuo bažnyčios atsirašo.

9. ką parašytą atnaujinti, paryškinti: Su bronza tas raides atrãšė iš naujo.
darašýti. baigti rašyti: Dabar visi išėjo, palikau viena, galiu dar darašýti laisvai.
įrašýti.

1. ženklais pažymėti: Kada kurpius numanė, kad jau į tą vietą jį atvedė, tada pasakė žmogžudžiui, kuris priėjęs ir su kreida įrašė į duris.

2. pateikti raštu, užfiksuoti: Įrašýk ir tą žodį, t. y. įpiešk. Įrašau, įrašą uždemi. I aplink mūso kolkozą į laikraštį įrãšė. O ta evangelija yra įrašyta per Lukošių šventą tais žodžiais. Yra senovės raštūse įrašyta. Ne visa yra Biblijoj įrašýta, ko reikia tikėt. Visi tavo vargai angelo sargo šventa rankele lieka įrašyti į dangaus gyvenimo knygą. Aš tau atrašysiu margą gromatėlę, aš tau inrašýsiu vardą prievardėlę. Ties supiltais kapais, ties griuvėsiais sustoję, mes naują priesaiką įrašome širdyje.

3. užfiksuoti garsus: Mūsų visas grajijimas plokštelėsna įrašýtas buvo.

4. įtraukti į sąrašą, įregistruoti: Pradžioje ta svetima moteris augino jį slaptai, po karo įrašė Fridriko vardu. Mechaninė linija įrašyta į valstybinį naujos technikos planą. Knygose įrašýti Velniakiai. Sodelin (į vaikų darželį) inrãšė vaiką, ir būna anas tę. Įrašytas terp šventų. Į Ragainės bažnyčią buvo įrašýta. Kai įrašýdavo į vyrus, turėdavo duot kvortą šnapso, tada priimdavo į šokius. Aš tau bijau pasakot, kad manęs bėdon neinrašytum. Kiba jau tu inrašýtas šiton lazdon (visą laiką ją nešiojiesi) . Ejo tada visi įsirašyt, kožnas miestan savo.

5. įstoti: Atsirado tokių, kurie iš karto paklausė vokiečių ir įsirašė į Vlasovo armiją. Jau penkti metai, kaip esu įsirašius į davatkas. Aš nuėjau Dauronys ir įsirašiaũ kolchozan pati pirmutinė. Meskit girtystę ir pijokystę, įsirašýkit į šventą blaivystę. Mano brolis Jurgis įsirãšė į lietuvių draugiją. Nei niekur insirãšęs buvau, o kaip mane mygo visokiais būdais.

6. įsimiklinti rašant, pradėti gerai rašyti: Kai daug rašai, tai ir įsirašaĩ ir gali gražiau parašyti.

7. išmarginti: O kas tau įrãšė drobelės kraštelius, o kas išvingiavo patį vidurėlį?
išrašýti.

1. nupasakoti raštu, aprašyti: Anys išrãšė, kokiais buvo apvilkalais, kokiais čebatais. Kaipogi aš radau, jog tose knygose daug rods tiesa ir gerai yra išrašyta, bet ir daug yra, kas mūsų krašte po visam nenaudingu, bet ir iškadingu yra. Dovydas, ansai didis pranašas, gražiai išrašė tą karalystę jo ant daug vietų, o labiausiai psalme 7
1. Apie tatai pilnai išrašo keturi evangelistai. Nei joksai liežuvis iškalbėt, nei joksai raštas išrašyt negali. Taip Šventas Raštas mums išrašo.

2. parašyti: Tai aš vis, šipulėlį net nusidrožus, į rašalą dažau ir vedžioju, kur brolio buvo išrašýta. Parneš gromatėlę, krauju išrašytą. Gromatėlę išrašiau, pas motulę nusiunčiau. Išrašė vyruo, ka šunyčiai gimė. Parneš juodais kraujais išrašytą margą gromatelę. Puikų liudijimą pats sau buvo išsirašęs Grėtės tėvas.

3. sukurti: Anie paskuo iš tų kningas išrašýs. Jo dėdės išrašyta daina. Išrašė knygas pamokslų, tais visas svietas negalėjo atsidžiaugtie. Tą „Vitolio raudą“ pirmučiaus išrašė lenkų rašlyvas J. J. Kraševskis.

4. nukopijuoti, perrašyti: Rašykit, rašykit, kad daug išrašýtūt. Ans buvo išrašęs negerai, i gavo dvejetą. Išrašysiu tau cielą padėjimą, išimtą iš kningos. Gimnazijoje tai girdėjęs ir tą dainą išsirašęs. Iš senų bobučių išsirašiaũ vaistus nuo plaučių. Dainą kur gražią išsirašyk kokią.

5. suženklinti (visus): Išėjusi pamatė tą ženklą ir tuojau tokiais pat ženklais išrašė visų kaimynų duris.

6. nupiešti: Pakabino gražią maliavonę, arba abrozą, išrašytą valakų žemė [je] par Leonardą de Vinči. Buvo lenton išrašýtas verpstas. Tablyčia arba drobė, ant kurios svietas ižrašytas yra (žemėlapis) . Šaltis išrašys languos tulpes, ramunes. [Laumės juosta] kyla aukščiau dar, lanką žavingą išrašius padangėj. Išrašo viražą lėktuvas kaip didelis baltas drugys. Daug dar vargo matė, bet išrašytieji širdy paveikslai nebeišdilo. Rožė, ant popierių išrašyta, nekvep.

7. išmarginti, išraštuoti: Išrašytas darbas. Auksu išrašytas. Gražiai išrašyti patalai. Paduok man tas išrašýtas pirštines. Marškiniai išrašyti kvietkeliais. Buvo atvažiavę iš Vilniaus, tai lanko ieško, išrašýto gražiai. Nei joks audeklas niekuomet nebuvo taip išrašytas, kaip paupių pieva. Ir atnešė šilkų kuską, vingių vingiais išrašýtą. Nuo senų tėvulių seniai pasakyta, kad mergelių meilė auksu išrašýta. Išsiūs man marškinelius, išrašys meilės žodelius. [Audėja] išrašė raštelius kai bitės korelius. Mok mano mergelė dailiai siūti, vingriuotais rašteliais išrašyti. Pasiūk ma [n] marškinėlius, išrašýk rankovėles. Sermėgėlė išrašýta. Vienąkart [išdykėliui] nuleidėm kelneles, su anglia pašlapinę kad išrãšėm pilvą! Kas tau išrašė baltą veidelį: ar tai midučio žalia spurgelė, ar šio alučio balta putelė? Jūs veidmainiai, kurie lygūs este grabams išrašytiems. Jeib padarytų visokį darbą, pjauti, austi ir išrašyti geltonais šilkais. | Išperėjo sau vištyčius, margus, išrašytus. Kailį svirpliai kaip rašyt išrašė (išgraužinėjo) . Laukiniai žmonės be juokų puikiai išsirašę [dažais].

8. išleisti (atitinkamai įforminant): Užgeso ligą ir išrãšo iš ligoninės. Nors dar buvau be galo silpnas, vos tik galėjau pastovėti ant kojų, mane iš ligoninės išrašė ir grąžino į senąją kamerą.

9. pašalinti: Jį išrãšė iš partijos.

10. panaikinti: Išrašýk metriką, kad nebūtum knygo (?).

11. paskirti (atitinkamu dokumentu) ; parengti atitinkamą dokumentą (kur vykti, ką gauti ir pan): Išrãšė vaistus tris mėnesius. Kap anas išrašýtų man šiferio. Komandiruotė jau išrašyta, dienpinigiai paruošti. Antrą sykį nuėjus, daktaras nieko negelbėjo, bet išrãšė į Kauną važiuoti. Daugiau judesiais negu žodžiais paprašė pardavėją išrašyti [čekį prekei]. Kai buhalterijoje išrašys kvitą, tuomet ir galėsi keliauti. Vargoninkuo reikėjo būti raštingam, reikėjo metrikus išrašyti. Išsirãšė išimtinę, neatidevė į teismą!

12. išstoti: Kiek teko susekti, Australijos moterys užpernai jau iš tos sąjungos išsirašė.

13. išsituokti: Dabar lengvai susirašo ir išsirãšo.

14. užprenumeruoti: Sudėkim visi pinigų ir išrašykim „Lietuvos pionierių“. Laikraščių neišsirašiau. Turi išsirašęs daug laikraščių ir jiems dalija.

15. parsiųsdinti: Grafas ją išrãšė iš Varšuvos. Galgi anas išrašìs svotą, kai neturì. Turėjau išsirãšęs šautuvą.
káilį išrašýti prilupti: Kap aš tau išrašýsiu káilį, tai atsiminsi, kada gimei!
paišrašýti. viską surašyti: Visas tas giesmes paišrãšė.
nurašýti; .

1. parašyti ir nusiųsti: Gromatą nurašiaũ ten. Tos pačios šeimininkės patarimu nurašė jie abu laišką jos pusseserei. Nurašiaũ gromatą, o jie nepraskaito. Maž gromatą rašai, taigi linkėjimas reikia nurašýt. Slūga nurãšė raštą ant karalių. Ėmė nurašė močeka ragana gromatą int karaliūnaitį. Prašė gerų dienų nurašýti. Būs nurašančių į gazetas ir be tavęs.

2. nukopijuoti, padaryti teksto (ar jo dalies) nuorašą. . Ir jūs tikriausiai prisimenate, kaip ne kartą apsimetėt nepastebėjęs nusirašyto jo klasės rašomojo darbo. Jis kruopščiai nusirašė dainą apie baudžiauninko buitį.

3. prirašyti ko: Ant mėlyno popierio su kreida nurãšo.

4. sugebėti aprašyti: Gražiai nurãšo – skaitai i seilę ryni.

5. negražiai parašyti: Nagi ir nurašei, nei išskaityt negalima.

6. netekti sugebėjimo kurti, išsisemti: Daugelis itin talentingų mūsų rašytojų nusirašė, begamindami laikraštinę makulatūrą.

7. išpiešti, išmarginti, išraštuoti: Nupirko klumpius nurašýtus gražiai. Aš nemoku dviejų siūlų gražiai nurašýt pirštinių, geriau man paprastu megzt. Ar jau nurašėte kiaušinius? Nijolė nurãšė raides, aiškiai buvo matyt – tokios didelės. Jų pastatai ir namai yra nurašyti išdrožinėjimais, kertelėmis, apvadžiojimais. Man grėblelis nurašytas, bernužėlio išprašytas. Šaltis nurašė ledinėmis gėlėmis langus.

8. nubraukti, panaikinti; pripažinti netinkamu: Jau buvo nurãšę visa (visus nuostolius) . Inventorius nurašytas. Nurašýk šimtą aštuoniasdešimt (praloštas akis, lošiant tūkstantį) . Tai kokių sausainių nurašo, tai teip kokia kapeika užeina. Jau nurašýtas – niekur neinu. Sakau, aš jau lãpėm nurašýtas.

9. rašant nusidilinti: Plunksna nusirãšiusi.

10. burtais išgydyti, nuvarduoti: Rašė žemyn rožę kelius kartus, bet nenurašė. Ne visi temoka rožes nurašyti. Taip pat nurašomas apriejimas.
káilį (kar̃tį, per kudãšių, skū̃rą, šikìnę) nurašýti prilupti: Da gal nebuvo kailis gerai nurašytas, kad šitaip šneka. Paims bizūną, nurašis skūrą. Kai ben kartą smarkiai nurašýt šikìnė, tai žinotumėt, kaip su savais ir kaip su svetimais! Gaspadorius gaspadinei kartẽlį nurãšė. Už tokį darbą nurašysiu per kudašių, tai daugiau taip nebedarysi!
parašýti.

1. nubrėžti popieriuje ar kur kitur ženklus (raides, skaitmenis ir t. t): Mūsų kalbos garsus raidėmis parašome. Ant to akmens raidės parašýtos. Lentą ant kaklo nešiodavo juodą, [mokykloje] parašydavo, kad [lenkiškai] nemoka. Kai mės Vilniuj buvom, te lietuviškai [gatvės] parašýta ir ruskai. Reikia suprast parašýt žodis. Su šita plūksna neparašýsi – pagedus. truputį rašyti: Tam kartuo parašáu, paskaitau. Mane pamokino parašýt tėvas. Vaiske išsimokiau parašýt, paskaityt.

2. sudėti kokį tekstą; išdėstyti raštu: Parašyk, kiek jis ėmė. Ir tep greit parašýk viską! Dirbysiu skrynelę jaunajai mergelei, oi ir parašysiu vardą, pavardelę. Parašysiu gromatėlę baltan popierėlin. Buvo kaime vienas žmogus, ką laišką moka parašýt. Parãšė su krauju tą raštą. Tada parašė Moziešius visus žodžius pono. Kur tatai yra parašyt? Kur apie tatai parašyt yra? Rodos, aišku kaip parašýta. Kas parašyta, nebus nė kirviu ištašyta. Ant nosies neparašýta, koks jis yra. Ant kaktos gi neparašyta. Aiškiai pasakyta, bet neaiškiai parašyta. Visą savo kalbą jis turėjo pasirãšęs. Aš pasirašýčiau ir pasiskaityčiau savo mergos vardelį į šviesųjį kardelį. Šneka kaip pasirãšęs (sklandžiai) .

3. sukurti: Aš žadėjau kada ne kada vieną kitą „kalbos dalykėlį“ parašyti. Įbruko jam kningeles, įdėm tai dienai parašytas. Tada ir mane ištrink iš tavo knygų, kurias tu parašei.

4. sudaryti metmenis, eskizą.

5. surašyti 5: Jau aš yra parašýta (mano pasakos užrašytos) .

6. sužymėti, surašyti; užregistruoti: Anuo metu išejo ediktas nuog ciecoriaus Augusto, idant būtų parašýtas visas pasaulis. Daug teipag ir kitų ženklų padaręs yra Jėzus po akimis pasiuntinių savo, kurie neesti parašyti tose knygose. Aš pasirašiau par mūrininką, muni ir išvežė vokyčiai mūrų dirbti. Ir ėjo visi pasirašyti kiekvienas ing miestą savo.

7. išdėstyti raštu ir nusiųsti: Jis parašė gromatą. Sūnus lakštą parãšė. Parašaũ nors trumpai. Parãšai lakštelį sūneliui. Jis parašė atgal, kad, kas gimė, tegul auga. Parėjęs namon, parašė laišką prie Dobilienės. Paskui tėvelis parašė pasiilgęs Irkos. Dar̃ vaikelis mažutis jau gali laišką parašýt. Sakė parašìs laišką – viską sužinos. Vieną laišką parãšė, ka parvažiavo, antrą į savaitę – ka jau mirė. O kas tau taip greitai žinias parãšė? Kas man parašė vaiskelį joti?

8. padėti parašą, ką patvirtinant, kam pritariant: 500 milijonų žmonių pasirašė Stokholmo atsišaukimą, daugiau kaip 600 milijonų žmonių – reikalavimą sudaryti Taikos Paktą. Abudu nemoka nė vardo pasirašýt. Moki perskaityt, pasrašýt – gana [mokytis]. Su kaire ranka pasirašáu. Tik pasirašýti buvau išmokusi, dabar i tą užmiršau. Čia pat [Muravjovas] pasirašė mirties nuosprendį. Išveš gydytis nuo pijokystės: tėvas su seseria jau pasirãšė. Reikia mamai pasirašýt – nedaro operacijos be mamos. Pasirãšaite, ka jūs neleisit in mano žemės, neganysit gyvulių. Pasrašýkit man juodaknygėn. Išdavė vekselį, kur niekas nepasrãšęs, taip ir negavo tų pinigų. Krauju pasrãšė [sutartį su velniu] ir pagovė tą žuvį. Gėriau, valgiau, miegojau ir pasirašydavau, ką pišorius pakišdavo. Tokio nutarimo aš niekad nepasirašysiu.
pasirašýtinai. Reikia jam įteikti įspėjimą pasirašytinai. padėti parašą, atsisakant ko: Kad jau pasirãšęs, tai ko da ieškai? Tu man dūšią pasirašyk, aš tau pinigų pristatysiu an gyrų. Pasrašýk, ko namie nepalikai.

9. paskirti: Negaili žmogaus pinigų, bet vaistų parãšo. Karalius parašė savo vienatiniam sūnui visą karalystę. Jau parašytas ant tos smerties.

10. nupiešti: Ant tos vėliavos buvę parašyti trys dievų paveikslai. Gali ji būti parašýta (graži) merga, o kad ne tos vieros, tai ir po ženybų. Tai gražūs vaikai, kaip parašýti. I toks gražus vaikinas: kai parašýtas. Ir ant balnelio jaunas bernelis kai rašyt parašytas šio [je] margo [je] gromatėlė [je]. Steponas šešetu arklių važiuoja, kuinai Dievo dovana kaip parašyti!

11. išmarginti, išpuošti: Kol neparašeĩ karavojų?

12. pasidaryti žymu: Prieš pat paskūjį pradėjo pasirašýti ant baltumo (mirdama pabalo) .
papasirašýti. padėti parašus, pasirašyti: Ar jau visi papasirãšėt?
parrašýti. parašius parsiųsti: Ui broti, brotereli, parrašyk man gromatelę. Sako, kad tėvams parrašąs gromatas verksmingas, kad jam ten blogai einą.
pérrašyti.

1. iš naujo suregistruoti, surašyti: Eis pérrašyt gyvulius.

2. naujai parašyti; pakeisti rašant: Vakare laiškas buvo švariai perrašytas, įdėtas į voką. Parrašyk par naują visą lakštą. Aš [raštininkams] teisybę sakiau, o anie antraĩp párrašė. Tas karalius tada suprato, kad tą gromatą perrašė tos raganos. Paštininkė perrašė [laišką],
kad gimė ne duktė, o pelė.

3. padaryti nuorašą: Iš minėtojo sąrašo, perrašyto „lenkiškomis“ raidėmis, duodu sekančius vardus.

4. dokumentu perduoti, paskirti: Aš tau perrašiau ūkį dėl to, kad tu pirmasis mano sūnus ir kad tu darbščiausias iš kitų vaikų. Dar nepérrašyta žemė an jų. Anas išdegino, bo anas jau an save pérrašė strychauką.
5.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atrasyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis