Atpugėti – nustoti pūti, gesti (apie žaizdą, pūlinį); perk. nurimti, atslūgti (apie nerimą, pyktį).
Pavyzdžiai:
1. Žaizda pagaliau atpugėjo po gydymo.
2. Jo pyktis atpugėjo, kai išgirdo paaiškinimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.