atovarta

Atovarta – tai kalbos kūrinys (dažniausiai eilėraštis), kurio paskutinė eilutė ar frazė kartojasi kiekvienos strofos pabaigoje kaip ritornelis. Tai literatūrinė figūra, panaši į refreną, bet griežtai struktūrizuota.

Pavyzdžiai:
1. Lietuvių liaudies dainose:
„Kalneli, kalneli, aukštas kalneli,
Kur dėjai, marti, savo vaikelį?
– Kalneli, kalneli, aukštas kalneli.“

2. M. K. Čiurlionio eilėraštyje „Vasaros naktis“:
Kiekviena strofa baigiasi fraze „Ir tylėjo naktis vasaros“.

Trumpai: Atovarta – tai pastoviai pasikartojanti eilutė ar posakis eilėraščio strofų pabaigoje, suteikianti ritmą ir emocijinį akcentą.

Įrašas
Paaiškinimas	Atovarta – tai kalbos kūrinys (dažniausiai eilėraštis), kurio paskutinė eilutė ar frazė kartojasi kiekvienos strofos pabaigoje kaip ritornelis. Tai literatūrinė figūra, panaši į refreną, bet griežtai struktūrizuota. Pavyzdžiai: 1. Lietuvių liaudies dainose: „Kalneli, kalneli, aukštas kalneli, Kur dėjai, marti, savo vaikelį? – Kalneli, kalneli, aukštas kalneli.“ 2. M. K. Čiurlionio eilėraštyje „Vasaros naktis“: Kiekviena strofa baigiasi fraze „Ir tylėjo naktis vasaros“. Trumpai: Atovarta – tai pastoviai pasikartojanti eilutė ar posakis eilėraščio strofų pabaigoje, suteikianti ritmą ir emocijinį akcentą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.